Nepatenkinti Lietuvoje vykdomu teisėjos Neringos Venckienės „politiniu persekiojimu“ buvę SSRS politiniai kaliniai ir disidentai pasirašė atvirą kreipimąsi į JAV ir Europos Sąjungos valstybių vyriausybes.
Šių vyriausybių prašoma imtis tokių pat priemonių, kokių „demokratinės valstybės imasi prieš politinius persekiojimus Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“ ir „tarptautiniu mastu įvertinti tokius politinius susidorojimus Lietuvoje“.
Kreipimesi teigiama, kad su N. Venckiene elgiamasi kitaip negu su kitais Lietuvos piliečiais, taikomi dvigubi standartai. Tai siejama su tuo, kad ji „pasisakė prieš Lietuvos teisėsaugos sistemines ydas“. Pasak kreipimosi, N. Venckienei buvo neteisėtai suvaržyta laisvė, atimtas imunitetas, pateikta sąskaita už prieš ją panaudotą prievartą, jai susirgus neteisėtai kišamasi į gydymo procesą.
Kreipimąsi pasirašė kunigai Alfonsas Svarinskas, Robertas Grigas, Algimantas Keina, Vytautas Vaičiūnas, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, signatarai Algirdas Patackas ir Algirdas Endriukaitis, Laisvės lygos vadovas Algirdas Terleckas. Visi šie asmenys – buvę politiniai kaliniai arba disidentai.
Spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA dalyvavę A. Patackas, N. Sadūnaitė ir A. Terleckas pabrėžė, kad prieš dvi savaites laiškas, įspėjantis apie būsimą kreipimąsi, jei persekiojimas nesiliaus, buvo išsiųstas aukščiausiems valstybės ir teisėsaugos institucijų vadovams, bet į jį reaguota nebuvo, o N. Venckienės persekiojimas tik sustiprėjo.
„Niekada nemanėme, kad teks kreiptis į tarptautinę visuomenę ieškant pagalbos prieš savo valstybę, kurią laikome sava ir dėl kurios vyresni čia esantys bičiuliai aukojo savo laisvę ir gyvybines jėgas. (...) Nėra lengva peržengti šią ribą, stoti prieš savo valstybės institucijas, skųsti jas tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių diplomatinėms tarnyboms. Tačiau privalu vardan bendrojo gėrio šią ribą peržengti, nes visa, ką darėme savo valstybės viduje, stengdamiesi nenešti šiukšlių iš trobos, visų Lietuvos padorių žmonių pastangos atsitrenkė į įžūlėjantį, peržengiantį visas ribas aršumą, pridengtą įstatymų skraiste“, – kalbėjo A. Patackas.
Signataras pabrėžė, kad taikant įstatymus reikia žiūrėti ne tik į jų raidę, bet ir į moralės normas, įstatymų dvasią. Jis siūlė pasižiūrėti į buvusius disidentus: jei šie žmonės, anot jo, „apdovanoti neklystančiu moraliniu kompasu“, yra nepatenkinti padėtimi Lietuvoje, tai reiškia daug.
„Čia sėdi žmonės, kurių galia yra aukščiau žmonių įstatymų. Aš esu tik jaunesnysis jų sekėjas, besimokantis iš jų, o jie yra praėję tokius išbandymus, kurių nesusapnuosi. (...) Jie turi sunkiai apčiuopiamą, bet esmišką Dievo duotą žmogui dovaną – sąžinę. Jeigu šitie žmonės, apdovanoti neklystančiu moraliniu kompasu, sukyla ir pasako “sustokite„, tai reiškia kad vyksta kažkas absoliučiai nepakenčiamo ir blogo“, – sakė signataras A. Patackas.
Situaciją Lietuvoje A. Patackas lygino su situacija Baltarusijoje ir Ukrainoje, kur, anot jo, politinis persekiojimas vyksta tarsi legaliai, prisidengiant įstatymais, juos interpretuojant kuo palankiau režimui.
„Ten irgi vyksta politinis persekiojimas. Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra visiškai prilygintina toms dviem šalims. Irgi naudojamasi įstatymais, įstatymai turi tam tikras ribas, kuriose juos galima taikyti, ir ten tos ribos yra maksimaliai praplėstos. (...) Vyksta politinis persekiojimas. Šituos kriterijus galima taikyti ir Lietuvos atvejui. Su Venckiene vyksta politinis susidorojimas kaip su politine figūra“, – sakė signataras.
A. Patackas sutiko, kad kol kas tokie persekiojimai dar nėra tapę sisteminiu dalyku, tačiau, anot jo, jei „žmonės nieko nedarys“, tokių atvejų vis daugės.
Apie būtinybę protestuoti kalbėjo ir Laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas. Anot jo, tokią teisę suteikia Konstitucija ir reikia „ne melstis, o muštis“. Jis priminė, kiek žmonių surinkdavo protestai sovietmečiu, ir sakė, kad nereikia bijoti taip elgtis ir dabar.
N. Sadūnaitė spaudos konferencijoje pabrėžė, jog neverta baimintis, kad toks kreipimasis į Vakarų vyriausybes gali sugriauti Lietuvos prestižą: Lietuvos prestižą griauna būtent tie pareigūnai ir jiems nurodinėjantys asmenys, kurie vykdo susidorojimus.
„Ne mes savo pareiškimu griauname Lietuvos prestižą, o tie Lietuvos pareigūnai, kurie vykdo ir režisuoja politinius persekiojimus ir susidorojimus. Tie, kurie elgiasi dorai, nebijo tiesos ir šviesos. Ir himne sakoma – “Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi„. O jei nelydi, tai, vadinasi, yra nusikaltėliai“, – aiškino ji.
N. Sadūnaitė taip pat nesutiko, kad kreipimasis yra rinkimų agitacijos dalis. Pasak jos, kreipimasis gali būti laikomas susijusiu su rinkimais tik tiek, kiek su rinkimais yra susiję teisėsaugos pareigūnų veiksmai.
„Mes tiesiog reaguojame į teisėsaugos veiksmus. Mūsų pareiškime rinkimų kampanijos tėra tiek, kiek jos yra teisėsaugos pareigūnų veiksmuose. Jeigu manote, kad teisėsaugos veiksmai susiję su rinkimais, mes su jumis sutinkame. (...) Prie Prezidentūros susirenka įvairių partijų šalininkai ir nepartiniai. Tačiau visi savais būdais kovoja prieš susidorojimą su N. Venckiene ir jos šeimos nariais. Tai visai kas kita, ne noras laimėti rinkimus“, – kalbėjo N. Sadūnaitė.
Disidentė pabrėžė besitikinti, kad Vakarų valstybės neteisingai su N. Venckiene besielgiantiems pareigūnams pritaikys panašias sankcijas kaip aukščiausiems Rytų Europos valstybių pareigūnams, susijusiems su persekiojimais savose šalyse.
„Tiems, kurie taip neteisingai elgiasi, gali būti pritaikytos sankcijos, panašiai kaip Rusijos ar Baltarusijos nusikaltėliams, tai yra draudimas jiems ir šeimos nariams atvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, į JAV. Uždarytos sąskaitos bankuose, kur tie milijonukai yra. Sankcijų reikia, nes jie dabar ką nori, tą daro“, – sakė ji.
Spaudos konferencijos dalyviai taip pat abejojo, ar Prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingai gali būti tokie aukšti, kaip skelbia apklausos, ir įtarė, kad jos klastojamos, apgailestavo dėl to, kad Lietuvoje nėra tautinės mokyklos, neugdomos krikščioniškos vertybės, jaunimas nesupažindinamas su disidentų veikla, išsakė mintis, kad net sovietmečiu milicininkai taip žiauriai nemalšindavo protestų, kaip nepriklausomoje Lietuvoje.
