Prieš Seimo rinkimus parlamentarai panūdo mažiau laiko skirti savo tiesioginėms pareigoms - įstatymų leidybai. Tačiau dėl to jie neketina atsisakyti dalies algos, rašo antradienio „Lietuvos žinios“.
Seimo valdyboje sklando sumanymas palengvinti rinkimams besirengiančių parlamentarų naštą ir per Seimo rudens sesiją sutrumpinti jų darbo laiką. Jei būtų pritarta dabartinio Seimo pirmininko Česlovo Juršėno siūlymui, parlamentarai iki spalio 12-ąją numatytų rinkimų Seime darbuotųsi tik pirmadieniais. Tądien turėtų vykti plenariniai ir parlamentinių komitetų bei komisijų posėdžiai. Visas kitas dienas tautos išrinktieji būtų laisvi veikti ką tik nori. Tačiau prieš rinkimus mažiau dirbti pageidaujantys politikai nenusiteikę atsisakyti dalies atlyginimo. Anot parlamentarų, į jų tiesiogines pareigas įeina ir agitacija už Seimo sienų.
Ilga darbų uodega
Seimo pirmininkas Č.Juršėnas įsitikinęs, kad artėjančios parlamento rudens sesijos darbotvarkė bus labai įtempta. Neapsvarstytų ir nepriimtų įstatymų ar jų projektų uodega paskui parlamentarus velkasi dar nuo praėjusių sesijų. Papildomų darbų paketą Seimui taip pat ruošia Vyriausybė ir prezidentas Valdas Adamkus. „Aišku, visko išnagrinėti nespėsime, bet aktualiausius klausimus būtinai turėsime svarstyti“, - aiškino Č.Juršėnas.
Dėl preliminarios darbų programos Seimo vadovybė ir frakcijų vadovai turėtų apsispręsti jau artimiausiomis dienomis. „Bandysime išskirti svarbiausius dalykus, nes jeigu stengsimės aprėpti neįmanoma, t. y. nagrinėti kuo daugiau klausimų, prapulsime ir mažai ką priimsime“, - įsitikinęs Č.Juršėnas.
Nors darbų Seime susikaupė galybė, parlamentarai neketina plėšytis. Mėnesį iki rinkimų jie norėtų darbuotis kur kas mažiau, o atsiradusį laisvą laiką - 4 darbo dienas - skirti pasirengimui dalyvauti rinkimuose. Č.Juršėnas mano, kad tai - normalus dalykas.
Apkarpyti algų nereikia
Paprastai plenariniai Seimo posėdžiai vyksta dukart, o parlamentinių komitetų ar komisijų - kartą per savaitę. Tačiau ir dirbdami vos vieną dieną per savaitę Seimo nariai neketina atsisakyti dalies atlyginimo. Pasak Č.Juršėno, nesvarbu, ar parlamentarai posėdžiauja kartą per savaitę, ar tris, jie vis tiek dirba. Anot Seimo vadovo, algos Seimo nariams mokamos už bendrą veiklą. „Remiantis logika, kad atlyginimai parlamentarams galėtų būtų skaičiuojami pagal posėdžius, tada, kai jų vyksta daugiau, reikėtų mokėti didesnes algas“, - aiškino jis.
Seimo kancleris Gintautas Vilkelis taip pat nemano, kad iki rinkimų gerokai mažiau valandų parlamente praleisiantiems politikams reikėtų apkarpyti darbo užmokestį. Anot jo, atlyginimai Seimo nariams mokami ne už darbo valandas, o už konkrečius rezultatus. „Parlamentarai dirba visą laiką, nesvarbu, kad posėdžių nevyksta“, - kalbėjo Seimo kanceliarijos vadovas.
G.Vilkelis tikino, jog Seimo nariai dieną skirs įstatymų leidybai, o kitu laiku atsidės kitoms savo pareigoms, pavyzdžiui, bendrauti su rinkėjais. „Jie galės pristatyti žmonėms savo veiklą, diskutuoti apie visuomenei reikšmingus įstatymų projektus“, - dėstė Seimo kancleris.
Įžvelgia neteisybę
Šiuo metu paprastas Seimo narys, neatskaičius mokesčių, gauna didesnį kaip 4,6 tūkst. litų atlyginimą. Komitetų pirmininkai uždirba daugiau - beveik 6 tūkst. litų. Seimo pirmininko alga siekia 8,3 tūkst. litų, o jo pavaduotojų - beveik 6,4 tūkst. litų. Kiekvienam parlamentarui kas mėnesį dar išmokama po 6,5 tūkst. litų kanceliarinėms išlaidoms padengti.
Seimo narys Kęstutis Čilinskas neigiamai vertina siūlymus trumpinti parlamentarų darbo laiką. „Mažinti Seimo darbo apimtį - nenormalu. Tautai visada turi būti atstovaujama deramai, nesvarbu, ar artėja rinkimai, ar ne“, - įsitikinęs parlamentaras.
Anot K.Čilinsko, siūlydama parlamentarams galimybę daugiau laiko skirti rinkimų kampanijai, Seimo vadovybė faktiškai pripažįsta, jog tiesioginių savo pareigų jie kurį laiką nevykdys. „Pripažįstama, kad parlamentarai nedirbs, nes dalyvaus rinkimų kampanijoje, nors su tiesioginiu darbu Seime tai nesusiję. Jeigu žmonės nedirba, jiems ir mokėti nereikia“, - tvirtino K.Čilinskas.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
