Analitikų teigimu, tai ženklas, kad Pretorija pakeitė savo poziciją dėl daugiau nei prieš trejus metus Rusijos pradėtos invazijos, kurią iš pradžių atsisakė pasmerkti.
Prezidentas Cyrilas Ramaphosa priims V. Zelenskį jo pirmojo vizito į Afriką metu, neilgai trukus po to, kai Pietų Afrika pirmą kartą prisijungė prie Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, kritikuojančios Rusiją dėl karo.
Vasario rezoliucijoje JT „dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą ginti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą“ prieš „Rusijos Federacijos plataus masto invaziją į Ukrainą“.
„Pietų Afrika anksčiau buvo kritikuojama dėl gana dviprasmiškos pozicijos apibrėžiant šį konfliktą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pretorijoje įsikūrusio Saugumo studijų instituto tyrėjas Priyalas Singhas (Prijalas Singhas).
„Manau, kad JT rezoliucija iš esmės tai išaiškino: Pietų Afrika pripažino, kad ji turi imtis daug mažiau dviprasmiško vaidmens ir ryžtingai bendradarbiauti su visomis pusėmis“, – sakė jis.
V. Zelenskis sakė, kad sutrumpins savo vizitą Pietų Afrikoje ir skubiai grįš į Kyjivą, per Rusijos smūgį sostinėje žuvus mažiausiai devyniems žmonėms.
„Atšaukiau dalį šio vizito programos ir grįšiu į Ukrainą iš karto po susitikimo su Pietų Afrikos Respublikos prezidentu“, – socialiniuose tinkluose pranešė V. Zelenskis.
Glaudūs Pretorijos ryšiai su Kremliumi, užsimezgę dėl paramos kovoje prieš ankstesnį PAR apartheido režimą, sukėlė susirūpinimą šalyje ir užsienyje, bei bandyta daryti spaudimą, kad ji atsisakytų neutralios pozicijos.
Buvęs JAV ambasadorius tokių santykių fone pareiškė, kad 2022-aisiais Keiptaune prisišvartavusiame Rusijos laive buvo ginklų, skirtų karui Ukrainoje.
Pietų Afrika nori tikėti, kad ji gali bendradarbiauti su abiem pusėmis ir padėti įgyvendinti abi puses įtraukiantį taikos procesą, galbūt remdamasi savo santykinai sklandžiu perėjimu nuo baltųjų mažumos valdymo 1994-aisiais po dešimtmečius trukusios ginkluotos kovos.
Praėjusį mėnesį C. Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya teigė, kad šis vizitas yra „mūsų pastangų bandyti surasti taikų sprendimą tęsinys“.
„Tokios pozicijos Pietų Afrika laikėsi nuo pat šio konflikto pradžios“, – sakė jis.
Žingsnis Europos link
C. Ramaphosa pakvietė Ukrainos vadovą vasarį, kai Pietų Afrika sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo puolimo. Amerikiečių lyderis taip pat tada buvo nusitaikęs į V. Zelenskį ir ėmėsi derybų dėl karo pabaigos neįtraukdamas Ukrainos ar jos sąjungininkių Europoje.
Vašingtonui sumažinus tarptautinę pagalbą ir prekybą, Pietų Afrika suartėjo su Europa, kuri taip pat kritikavo jos dviprasmišką poziciją dėl Rusijos karo, sakė P. Singhas.
„Pietų Afrika tikrai stengiasi rasti bendrą kalbą su savo partnerėmis Europoje; ji pripažįsta jų svarbą“, – teigė jis AFP.
Šį pokytį pastebėjo ir Europa: „Pietų Afrikos vaidmuo tampa vis pozityvesnis“, – sakė Europos Sąjungos (ES) misijos Pietų Afrikoje vadovo pavaduotojas Fulgencio Garrido Ruizas.
„Tai teigiamas žingsnis daugiašalėse pastangose siekti įtraukios, tvarios ir visapusiškos taikos“, – sakė jis apie V. Zelenskio vizitą.
Tačiau tai neatsiliepia jos ryšiams su Maskva – C. Ramaphosa spalį Rusiją pavadino „sąjungininke ir brangia drauge“.
Pirmadienį jis ir prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjosi, kad „patvirtintų tvirtus dvišalius santykius“, teigiama Pietų Afrikos vyriausybės pranešime.
„Pietų Afrika toliau bendradarbiaus su visomis suinteresuotomis ir paveiktomis šalimis, įskaitant Ukrainos vyriausybę, kad būtų rastas kelias taikos link“, – sakoma pranešime.
Nors Pretorija galbūt siekia šio tikslo, Kyjivas taip pat suinteresuotas stiprinti savo padėtį tarptautinėje erdvėje ir didinti savo įtaką žemyne.
V. Zelenskis tikisi, kad Pietų Afrika pakvies jį į lapkritį Johanesburge vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, sakė F. Garrido Ruizas.
Pietų Afrika žino, kad turi dėti daugiau diplomatinių pastangų Afrikoje dėl Rusijos „labai agresyvios komunikacijos strategijos“, teigė jis.
Ukraina taip pat nori, kad Pretorija visiškai pasmerktų karą, laikraščiui „Sunday Times“ sakė Ukrainos ambasadorė Liubov Abravitova.
„Tikiu, kad Pietų Afrika oficialiai pasmerks Ukrainos žmonių žudymą, – teigė ji. – Vyksta karas dėl išlikimo ir vienintelis būdas jį sustabdyti – pasmerkti tarptautinės teisės pažeidimus ir palaikyti šalių teritorinį vientisumą.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
