Jau praėjo tie laikai, kai kartą įgijęs specialybę galėjai iki pensijos dirbti daugiau nieko nesimokydamas. Šiandieninis gyvenimas verčia nuolat tobulėti, įgyti naujų žinių, išmokti kalbų, įvaldyti informacines technologijas. Niekur nedingsi ir universiteto ar kolegijos diplomu kaip skydu nebeprisidengsi.
Mūsų pašnekovės – moterys, kurios supranta, jog prieš 20, 17 ir 13 metų baigtos profesinės studijos joms nebeužtikrina ramios ateities. Todėl visos jos mokosi, kad užpildytų spragas, atsiradusias sparčiai keičiantis darbo rinkai ir jos reikalavimams.
Studijos ir dveji kursai
38 metų Rasa Palionienė prieš 20 metų baigė tuometę Klaipėdos J. Kupčinsko medicinos mokyklą ir dirbo medicinos seserimi Klaipėdos vaikų ligoninėje. Savo darbą išmanė, žinių lyg ir netrūko. Tačiau prieš metus nutarė darbą pakeisti. Ji įsidarbino Savivaldybės Visuomenės sveikatos biure mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialiste. Tai paskatino studijuoti Klaipėdos universitete visuomenės sveikatos specialybę. Beje, dabar studentė ne tik ji, bet ir vyras, pasirinkęs elektros inžineriją tame pačiame universitete. „Niekas nereikalavo aukštojo mokslo diplomo, tačiau pačiai norėjosi labiau pasigilinti į sritį, kurioje dabar dirbu“, - sakė Rasa ir pridūrė, jog mokytis skatina ir jos draugų pavyzdys.
Tačiau tai ne vieninteliai dviejų – dvylikamečio ir devynmečio sūnų mamos mokslai. Įsigiję kompiuterį Palioniai suprato, kad šioje srityje jų žinios visai „žalios“. Rasa susigundė rajono Švietimo centro direktorės R. Sirutienės pasiūlymu lankyti kompiuterinio raštingumo kursus. Ji pastebi, kad pirmojoje Švietimo centro grupėje pradedantiesiems ji buvo viena jauniausių. „Nustebau, kad kompiuterinio raštingumo mokėsi kur kas už mane vyresnės moterys. Jos į užsiėmimus važinėdavo po keliasdešimt kilometrų. Manau, kad yra žmonių, kurie tokių galimybių gal net neturi“, - pastebi Rasa.
Dabar moteris juokiasi pati iš savęs prisiminusi, koks paslaptingas daiktas dar prieš gerus metus jai buvo kompiuteris ir stebisi, kiek kantrybės bei geranoriškumo turėjo jų mokytojas Donatas Srėbalius. „Paprasčiausius dalykus mums aiškindavo po keletą kartų. Jis sugebėjo sukurti atmosferą, kurioje nebuvo gėda ar nepatogu klausti“, - gyrė savo pirmąjį kompiuterio mokytoją Rasa.
Baigusi pradedančiųjų kursus, R. Palionienė netrukus užsirašė į kitus – pažengusiesiems. Juos baigė praėjusių metų pavasarį. Per 40 valandų kursą, anot jos, taip pat labai puiki mokytoja Virginija Blažienė supažindino su informacijos išsaugojimu elektroninėse laikmenose, kaip susirasti informaciją internete, išmokė naudotis elektronine bankininkyste, sudėtingesnėmis programos Microsoft Word galimybėmis bei įvaldė Microsoft Excel programą. „Dabar supratau, koks didelis pagalbininkas yra kompiuteris“, - sakė Rasa.
Mokytis paskatino noras keisti darbą
Dviejų jau beveik suaugusių sūnų ir pagranduko Vytauto mama Aušra Kerpienė, prieš daug metų atitekėjusi iš Ukmergės į Gargždus, prisipažįsta, jog jai taip ir netekę pasinaudoti tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgytu zooinžinierės diplomu. 1990-aisiais, kai ji baigė aukštojo mokslo studijas, kolūkiai griuvo, ir ši specialybė tapo labai mažai kur pritaikoma. Todėl moteris 12 metų dirba vienoje Klaipėdos degalinėje operatore.
Aušra sako, jog šis darbas jai pabodo ir buvo ryžtingai apsisprendusi jį keisti. Bandė dalyvauti konkurse valstybės tarnyboje. Tačiau „koją pakišo“ blogos kompiuterio žinios. Gavusi užduotį parengti lentelę iškart suklupo. „Parašiau, kad moku dirbti. Išėjo taip, kad apsimelavau“, - neslepia moteris.
Supratusi, kad šiais laikais geresnio darbo negaus nemokėdama dirbti kompiuteriu, ji užsirašė į rajono Švietimo centro neseniai pradėtus rengti nuotolinio mokymo kursus. Pirmą kartą susitikusi su mokytoja Virginija Blažiene ji aptarė mokymo programą ir išsakė savo pageidavimus. Kitos 36 mokymosi valandos skirtos savarankiškam darbui. „Tai labai patogu. Namuose turime kompiuterį, grįžusi iš darbo ar kitu laisvu laiku atlieku atsiųstas man užduotis, išsinagrinėju gautą informaciją. Toks mokymosi būdas, ko gero, dar geresnis, nei kai tau viską pirštu parodo šalia esantis mokytojas. Nuotolinis būdas priverčia pačiam ieškoti atsakymo. Koks džiaugsmas, kai jį atrandi“, - pasakojo apie tokio mokymosi būdo privalumus Aušra. Atlikusi atsiųstas jai užduotis, išsiunčia jas ir tuoj gauna įvertinimą. Jei kas neaišku, su mokytoja bendrauja elektroniniu paštu arba telefonu.
Moteris sako, jog jos septyniolikametis sūnus galėtų ir kai kada siūlosi už mamą atlikti kursų vadovės užduotis. Tačiau tokios pagalbos atsisakanti, nes mokosi juk sau. „Noriu jaustis tvirtai. Baigusi kursus, jau drąsiai ieškosiu kito darbo“, - sakė netrukus nuotolinio mokymosi kursus baigsianti gargždiškė.
Pradinukų mokytoja gilina žinias
Sužinoję, kad Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos pradinukų mokytoja Rasa Jeriomenkienė mokosi nuotoliniu būdu rajono Švietimo centre, nustebome. Juk esame ne kartą rašę apie šios pedagogės ugdytinių pasiekimus tarptautiniuose konkursuose, kuriems jie pateikia kompiuteriu atliktas kūrybines užduotis. Bet pati Rasa nė kiek nesistebi: „Norint giliau pažinti kompiuterio galimybes reikia mokytis ir mokytis. Įvaldai vieną programą, norisi imtis kitos. Atsiveria naujos galimybės. Jaučiu, kad to reikia mano tiesioginiam darbui.“
Dirbti kompiuteriu ji išmoko savarankiškai, nes tuomečiame Šiaulių pedagoginiame institute, kurį baigė 1995 metais, kompiuterio disciplinos dar nebuvo. Dabar atsiradus galimybei gilinti žinias nuotoliniu būdu, nedvejodama ja pasinaudojo. Nors su mokytoja Virginija Blažiene yra kolegės ir dirba po vienu „Kranto“ vidurinės mokyklos stogu, bet sunku atrasti laisvą valandėlę, kad galėtų pasimokyti. „O vakarais namuose prisėsti prie kompiuterio yra kur kas paprasčiau. Nereikia niekur eiti, jei užduotis neaiški, rašai klausimus ir tuoj gauni paaiškinimus“, - nuotolinio mokymosi privalumus atskleidžia Rasa.
Visos trys mūsų kalbintos pašnekovės pažymėjo tris dalykus: pirma, mokytis rajono Švietimo centre yra nebrangu. 40 valandų mokymo kursas atsieina 160 litų, o jei mokomasi nuotoliniu būdu – tik 80 litų. Antra, čia dirba puikūs ir kantrūs mokytojai, nėra nepatogu ko nors nežinoti ir nebaisu klausti po keletą kartų. Trečia, įvaldytas kompiuteris suteikia galimybių geriau jaustis darbo rinkoje ir yra didelis pagalbininkas kur bedirbtum.
Irena KASPERAVIČIENĖ
