Dingusios povandeninės kapsulės „OceanGate“ vienas iš bendrakūrių Guillermo Solnleinas pareiškė, kad dingusios įgulos nariai puikiai supranta savo turimų atsargų svarbą, todėl jie „gali išsilaikyti ilgiau negu daugelis tikisi“.
Šiuo metu įmonės valdyme nebedalyvaujantis, tačiau turintis bendrovės akcijų verslininkas aiškino, kad kitas „OceanGate“ įkūrėjas Stocktonas Rushas, kuris kartu su turistais leidosi į povandeninę kelionę, yra itin patyręs nardytojas ir žino, kaip elgtis ekstremaliose situacijose.
„Esu tikras, kad Stocktonas ir likę įgulos nariai jau prieš kelias dienas suvokė, kad geriausia, ką jie gali padaryti, norėdami išsigelbėti, yra apriboti suvartojamus resursus ir kaip įmanoma labiau atsipalaiduoti. Aš tvirtai tikiu, kad laiko langas, per kurį juos galima išgelbėti, yra didesnis negu daugelis žmonių galvoja. Ir aš toliau išlaikau viltį dėl mano draugo ir kitų įgulos narių“, – „The Guardian“ cituojamas jis.
Išgirdo bildesį jūros dugne, tačiau neaptiko jo šaltinio
Birželio 21-osios rytą gelbėtojų įranga užfiksavo kažkokį bildesį, kuris pasikartojo kas 30 minučių, Atlanto vandenyno šiaurinės pusės dugne. Tačiau tai taip pat nepadėjo aptikti dešimčių laivų ir lėktuvų paieškomo nedidelio povandeninio laivo-kapsulės.
JAV tarnybų teigimu, „tuksenimas“ buvo girdimas toje teritorijoje, kurioje kaip tik vyksta gelbėjimo darbai.
Iki šiol nėra aišku, kas nutiko „Titanui“ – vos 4 metrų ilgio povandeniniam laivui, ankstų sekmadienio rytą (7 ryto pagal Rytų standartinę laiko juosta, 14 val. Lietuvos laiku) panirusiam po vandeniu.
Praėjus maždaug 1 val. 45 min. nuo misijos pradžios ryšys su povandeniniu laivu nutrūko. Po vandeniu laivas išvis turėjo praleisti apie 10 valandų, įskaitant po dvi valandas kelionei pirmyn ir atgal, tačiau taip ir nepasirodė vandens paviršiuje. Netrukus buvo paskelbta gelbėjimo operacija, į kurią įsitraukė įvairių šalių gelbėjimo tarnybų laivai ir lėktuvai.
Žiniasklaidoje keliamos įvairios nelaimės versijos: nuo ryšio su jūros paviršiuje likusiu laivu-baze nutrūkimo, dėl ko povandeninį laivą valdęs asmuo galėjo nebesiorientuoti giliai po vandeniu, iki gaisro laivo viduje, patekimo į žvejų tinklus ar įstrigimo pačiame „Titanike“.
„Titanas“ turi vietos vos penkiems asmenims: vienam pilotui ir keturiems keleiviams. Tvirtinama, kad povandeniniame laive deguonies yra 96 valandoms. Ekspertų teigimu, šis skaičius gali kažkiek kisti, priklausomai nuo aplinkybių. Teoriškai deguonies laive penkiems asmenims turėtų užtekti iki ketvirtadienio (birželio 22-osios) 14 valandos Lietuvos laiku.
Taip pat pažymima, kad net jei povandeninis laivas būtų aptiktas, norint išgelbėti jame esančius žmones, jį vis tiek dar reiktų iškelti į paviršių. Maža to, net jeigu povandeniniam laivui pavyktų pasiekti vandenyno paviršių patiems, tačiau jie dėl kažkokių priežasčių negali susisiekti su gelbėtojais ir nėra jų pastebimi, laivo įgulai vis tiek gresia siaubinga mirtis. Šis povandeninis laivas yra užhermetizuojamas iš išorės, todėl iš vidaus jo atsidaryti ir pasipildyti deguonies keliaujantys juo žmonės negalėtų.
Kas plaukė „Titanu“?
Oficialiais duomenimis „Titanu“ plaukė 5 asmenys. Kelionė vienam asmeniui šiuo laivu kainuoja 250 tūkst. JAV dolerių.
Be vieno iš kelionių organizatorių, „OceanGate“ įkūrėjo ir vadovo Stocktono Rusho prie povandeninės misijos prisijungė ir britų milijardierius, žymus keliautojas ir atradėjas Hamishas Hardingas. Jis – daugelio pasaulinių rekordų savininkas, užpernai nusileidęs į Marianų lovį, o 2022-aisiais – skridęs į kosmosą su Jeffo Bezoso privačia raketa.
Trečiasis keleivis – prancūzas Paulas Henry Nargeoletas yra itin patyręs nardytojas ir vienas geriausių pasaulyje „Titaniko“ ekspertų. P. H. Nargeoletas net 22 metus atitarnavo Prancūzijos kariniame laivyne, ilgainiui tapo laivyno vadu. Skelbiama, kad „Titaniko“ nuolaužų apžiūrėti jis jau leidosi daugiau nei 35 kartus.
Laivu iki turistų ir mokslininkų panirimo vietos taip pat plaukė ir žymus airių keliautojas Rory Goldenas, kuris vėliau paviešino žinutę savo feisbuko paskyroje, po daugiau nei paros įgulos dingimo ir visus kausčiusios nežinomybės. Savo žinutėje jis paragino visus „laikytis optimistiškai“ ir pareiškė, kad „ryšys yra taupomas koordinuojant gelbėjimo operacijos veiksmus“. Anksčiau buvo manyta, kad jis taip pat plaukė „Titanu“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis yra vienas iš vandens paviršiuje likusio laivo-bazės įgulos narių ir šiuo metu dalyvauja gelbėjimo operacijoje.
„The Guardian“ skelbiama, kad po vandeniu „Titaniko“ pažiūrėti iškeliavo vienu turtingiausių Pakistano žmonių laikomas verslininkas 48-erių Shahzada Dawoodas, kuris į šią kelionę kartu pasiėmė ir savo 19-metį sūnų Sulemaną Dawoodą. Informaciją apie Sh. Dawoodo dalyvavimą misijoje patvirtino jo giminaičiai, o savo nerimą dėl Glazgo universitete studijuojančio S. Dawoodo likimo išsakė šios mokslo įstaigos atstovai.
Nebuvo toks saugus, kaip tai norėjo matyti povandeninio laivo savininkai
„Titanas“ jau buvo sulaukęs dėmesio dėl savo nesaugumo, nepaisant visų „OceanGate“ pastangų reklamuoti paslaugą. Dar 2018-aisiais Jūrų technologijų draugijos Pilotuojamų povandeninių transporto priemonių komitetas kritikavo „OceanGate“ dėl prototipinio laivo eksploatacijos, nepaisant to, kad jam buvo būtini patobulinimai.
Komitetas tuomet perspėjo, kad „OceanGate“ praktika gali nulemti „negatyvias pasekmes“, nuo „nežymių iki katastrofiškų“. Ekspertai pažymėjo, kad nepaisant reklamoje dėstomos informacijos, „Titanas“ neatitiko tarptautinių reikalavimų ir saugumo standartų.
Tai, kad „Titanui“ yra būtini patobulinimai tuomet tvirtino ir buvęs bendrovės „OceanGate“ jūrų operacijų direktorius Davidas Lochridge’as. „OceanGate“ atleido jį iš darbo ir padavė į teismą dėl konfidencialių duomenų atskleidimo.
„Titanu“ anksčiau plaukęs asmuo: to tikrai nepavadinčiau saugia patirtimi
Vienas buvęs „Titano“ keleivis, 2021-aisiais plaukęs apžiūrėti „Titaniko“ likučių, „Sky News“ papasakojo, kad panirimas po vandeniu „nebuvo saugus“.
Pernai pasinaudojęs kanadiečių bendrovės „Polar Prince“ teikiamomis paslaugomis Arthuras Loiblas pareiškė, kad tuomet „visi labai nervinosi“.
A. Loiblas aiškino, kad pati 10 su puse valandos trukusi kelionė buvo labai nepatogi, laive nebuvo sėdimų vietų, jame negalima atsistoti ar net klupoti. Jis taip pat pridūrė, kad laive buvo labai šalta, nes išorėje temperatūra siekė vos 4 laipsnius Celsijaus.
Paklaustas, ar ji jautėsi saugiai „Titane“, vyras atsakė kategoriškai: „Ne, tai nebuvo saugu“.
Gelbėtojai tebeturi vilties
Šiaurės Atlante dingusio povandeninio laivo netoli „Titaniko“ nuolaužų paieškos ir gelbėjimo darbai trečiadienį vėlai vakare pasiekė kritinę stadiją, likus vos kelioms valandoms iki deguonies atsargų penkiems laive esantiems žmonėms išsekimo.
Pakrančių apsaugos pareigūnai tvirtino, kad tebeturi vilties, prie operacijos prisidėjo daug priemonių ir ekspertų, o sonarai užfiksavo neidentifikuotus povandeninius garsus, tačiau atrodė, kad iššūkis surasti ir gyvus sugrąžinti laive esančius žmones darosi vis grėsmingesnis.
„Kartais atsiduri tokioje padėtyje, kai reikia priimti sunkų sprendimą. Kol kas mes dar ne ten“, – sakė Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos kapitonas Jamie Frederickas (Džeimis Frederikas). Jis pridūrė, kad paieškos ir gelbėjimo misija toliau vykdoma 100 procentų.
Gelbėjimo operacijos, kurioje dalyvauja JAV ir Kanados kariniai lėktuvai, pakrančių apsaugos laivai ir nuotoliniu būdu valdomi robotai, organizatoriai daugiausia dėmesio skiria Šiaurės Atlanto vandenyno vietoms, esančioms netoli sonarais vėlai antradienį ir trečiadienį užfiksuotų povandeninių garsų.
Garsai sukėlė vilčių, kad mažo turistinio povandeninio laivo keleiviai tebėra gyvi, nors ekspertai negalėjo patvirtinti, iš kur šie garsai sklido.
„Atvirai kalbant, mes nežinome, kas tai yra“, – sakė J. Frederikas ir pridūrė: „Turime išlikti optimistiški ir neprarasti vilties.“
Tai ir paskandino ne tik save, bet dar ir keturis kitus nusitempė.
