Atlanto vandenyno dugne esančiame vadinamajame „Dingusiame mieste“ aptikta cheminių medžiagų pėdsakų, liudijančių, kad ši vieta galėjo būti gyvybės Žemėje lopšys.
Šią žinią skelbia britų dienraštis „The Telegraph“.
Kai kurie mano, kad gyvybės atsiradimui būtini elementai į Žemę pateko iš kosmoso. Darvino teigimu gyvybė atsirado nedideliame šiltame tvenkinyje. Kiti atsakymo į šį klausimą ieško vandenynų dugne.
Pasak dienraščio, pastarosios teorijos šalininkai sulaukė naujų jos patvirtinimų: Atlanto vandenyno viduryje esančioje povandeninėje vulkaninėje sistemoje, 790 metrų gylyje aptiktas „Dingęs miestas“, kur tarp balsvų ir pilkų skalūnų špilių, smailių uolų bokštelių bei 18 aukštų namo dydžio uolienos kaminų verda mikroskopinis jūros gyvenimas.
Šioje Atlanto vandenyno vietoje susidarančių karštų šaltinių, kurie įkaista dėl vadinamojo hidroterminio lauko, lėtai vėstant po jais esančioms įkaitusioms uoloms, temperatūra ir išskiriamų dujų sudėtis analogiška tai, kuri, kaip manoma, buvo susidariusi pirmaisiais gyvybės Žemėje metais.
Mokslininkų grupė pranešė, kad po „Dingusiu miestu“ Atlanto viduryje dėl paprastos jūros vandens ir uolienų cheminės sąveikos nuolat gaminami angliavandeniliai, gyvybės susidarymui labai svarbūs naftos, dujų ir molekulių organiniai junginiai, rašo „The Telegraph“.
Žurnalo „Science“ pristatyto tyrimo autoriai Giora Proskurowskis ir Deborah Kelley tvirtina, kad gebėjimas gaminti sudėtinius gyvybės elementus didina tikimybę, kad tokios pasaulinio vandenyno vietos gali būti pripažintos gyvybės Žemėje lopšiais.
Angliavandeniliai – įvairių vandenilio ir anglies atomų junginių molekulės – labai svarbūs ląstelių gyvenimui, teigia dienraštis. Pavyzdžiui, ląstelių membranos gali būti sudarytos iš paprastų angliavandenilių grandinių, o amino rūgštys – iš trumpos jų grandinėlės, sujungtos su azoto, deguonies ar sieros atomais.
„Pats pirmasis žingsnis į gyvybę buvo angliavandenilių karta, kitaip Žemėje nebūtų gyvybės“, - aiškina daktaras G. Proskurowskis.
Šių angliavandenilių, kurie yra sudedamoji naftos ir dujų išteklių, susiformavusių iš nusėdusių į jūros dugną priešistorinių jūros augalų bei gyvūnų liekanų, dalis, analizė atmetė organinės jų kilmės prielaidą. Tačiau „Dingusiame mieste“ pirminis angliavandenilių šaltinis buvo neorganinis, rašo „The Telegraph“.
„Tai, kad organiniai dariniai susiformavo iš neorganinio šaltinio, ko gero yra naujas argumentas siekiant išsiaiškinti gyvybės Žemėje ir kitose planetose kilmę“, - pabrėžia G. Proskurowskis.
Ar tai gali reikšti, kad pasauliniai naftos ir dujų ištekliai nėra deramai įvertinti? – klausia dienraštis. Anksčiau mokslininkas Thomas Goldas gynė idėją, kad nafta gali susidaryti vykstant neorganiniams geologiniams procesams. „Aš manau, kad naftos kaupimasis tokiose giliai po vandeniui esančiose sistemose, kaip „Dingęs miestas“, yra mažai tikėtinas“, - mano G. Proskurowskis.
Hidroterminis „Dingusio miesto“ laukas yra už 3700 kilometrų į rytus nuo Floridos, Vidurio Atlanto kalnagūbryje. Mikroorganizmai ten dauginasi šarminėje vulkaninėje aplinkoje, kartais tokioje pat, kaip skystis vandentiekio vamzdžiams valyti. Tai skiriasi nuo ištirtų vadinamųjų „juodųjų rūkalių“ – mikroorganizmų, kurie prisitaikė gyventi rūgštingame vandenyje.
„Dingusio miesto“ mikrobai „minta“ metanu ir vandeniliu, o ne anglies dvideginiu, kuris yra pagrindinis „juodųjų rūkalių“ energijos šaltinis.
Bokštų pavidalo „Dingusio miesto“ struktūros yra beveik grynas karbonatas, ta pati medžiaga, iš kurios sudarytos urvuose esančios kalkės. Šios struktūros puošia „Dingusio miesto“ rifus, o jų dydis svyruoja nuo nedidelio „grybo“ iki 18 aukštų namo dydžio kolonos, pavadintos Poseidonu. Ši kolona mažiausiai 30 metrų didesnė už didžiąją dalį žinomų „juodųjų rūkalių“ struktūrų.
Šis hidroterminis laukas iš dalies „Dingusiu miestu“ buvo pavadintas dėl to, kad jis yra ant Atlantida vadinamo povandeninio kalno viršūnės ir buvo atsitiktinai atrastas per mokslo tiriamojo laivo „Atlantis“ ekspediciją, rašo „The Telegraph“.
