Užuojauta, ir stiprybes suprantu tave, nes ir pati prieš 2 metus netekau savo mylimiausios mociutes,kur net negalėjau išlideli i paskutine kelione ir nemaciau paskutiniu 3 metus, o susiskambindavom 3 kartus i diena prakslbedavom po valanda......dar dabar girdžiu jos balsa......

Man teko dirbti su ja nuostabus zmogus buvo.

As lygiai taip pat isgyvenau del savo mociutes.Mociutes-jega...O jums stiprybes!

Nu vemt norisi nuo lietuviu žiaurumo.Kas nors nepatinka iš vis tylėkit ne jums asmeniškai žmogus rašo.Susireikšminę šūdžiai

Kokie mes esam žiaurūs žmonės nori pasiguosti raštu išlieti sielvartą o čia komentarai tokie širdį draskantys tai pagaliau neskaitykit turbūt tie komentatoriai neturėjo babytės meilės

Mociuteeee,oje,kokua beda,rupu cia kam jo msjo,nu uzknisat rasytojai,paverkit kartu geriau,mociute

Tik chamai lietuviai taip gali parasyti,zmogus isgyvena,o chamai raso nesamones.Matomai neturit ka veikti ir kabinejates prie kiekvieno,jusu matomai toks laisvalaikio leidimas...

Viktorija ir Gabriele uzjauciu jus ir labai gerai ,kad pasidalinote savo jausmais ,juk ne visi prisimena savo senuolius,o jus taip nuosirdziai aprasete. Saunuoles,kodel savo pergyvenimus ir prisiminimus reikia slepti? Sekmes jums,o zaizda uzgis.

Čia džiaugtis reikia, kad taip ilgai turėjo

gali pagalvoti, kas jai vienai močiutė mirė, iš straipsnio pavadinimo pagalvojau, kad amžinasis jaunikis pasimirė... :(