Bažnyčios niekur greitai nepastatomos, o ypač – Panevėžyje. Tuo įsitikino panevėžiečiai, daugybę metų girdintys kalbas apie tai, kad tai vienoje, tai kitoje miesto vietoje turėtų iškilti maldos namai.
Panevėžio miesto savivaldybė yra gavusi iš viso tris prašymus skirti sklypus šventovių statybai, iš jų du patenkino.
Pernai pavasarį Kultūros ir poilsio parke Parko gatvėje Panevėžio vyskupijos kurijai 99 metams išnuomojo 1,44 hektaro žemės sklypą naujos bažnyčios ir muziejaus statybai, t. y. kunigo Roberto Pukenio sumanytiems Santarvės rūmams.
Neseniai Kniaudiškių mikrorajone skirtas 10 arų sklypas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios statybai.
Katalikų bažnyčiai priklausančių neokatechumenatų prašymas skirti sklypą maldos namų statybai „Rožyne“, šalia Aguonų gatvės esančiame parkelyje, nepatenkintas. Pasak miesto Architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio, kol nėra naujo miesto bendrojo plano, ten negalima daryti detalaus plano. Miesto bendrasis planas dar net nepradėtas daryti. Tad „Rožyne“, jeigu ir atsiras nauja bažnyčia, tai tikrai negreitai.
Matyt, artimiausiu metu gyventojai nesulauks ir Santarvės rūmų statybų pradžios. Preliminariais skaičiavimais, apie 25 milijonus litų galinčio kainuoti 5 tūkstančių kvadratinių metrų pastato statybai kunigas R.Pukenis dar neturi suradęs tiek lėšų, kad galėtų būti pradėti lieti pamatai.
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas sako šiemet dar palauksiąs, o kitais metais, jeigu kunigui nepavyks rasti lėšų, Vyskupijos kurija pati užsiims jų paieškomis. Bet tik bažnyčios, o ne muziejaus statybai. Evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo vadovas Tomas Šernas Panevėžio ir rajono evangelikų bendruomenės nemaitina pažadais, kad jie greitai turės naujus maldos namus. Kunigas sako, kad bus gerai, jei bažnyčią pavyks pastatyti per kelerius metus.
Tuo tarpu Miežiškių Šv.Mergelės Marijos parapijos klebonas Rimantas Visockis džiaugiasi, kad jo ir prieš trejus metus įkurtos Velžio Švč. Jėzaus širdies parapijos bendruomenės noras Velžyje turėti bažnyčią jau virsta tikrove.
Šį pavasarį bus pašventintas kertinis būsimos bažnyčios akmuo ir, planuojama, pradėta statyba.
Tikisi pastatyti iš aukų
Pasak R.Visockio, bažnyčiai rajono Savivaldybė skyrė 90 arų sklypą šalia koplyčios, kurioje dabar tikintieji meldžiasi, Alantos gatvėje.
Ant kunigo stalo stovi būsimos bažnyčios maketas. Bažnyčios projektas kainavo per 100 tūkstančių litų. Klebonas teigė kol kas negalįs pasakyti, kiek kainuos statyba.
Būsimus maldos namus planuojama pastatyti už tikinčiųjų aukas. Pasak R.Visockio, tam tikslui aukoja ir gyventojai, ir įvairios bendrovės, firmos, tarp jų yra didelių ir žinomų.
Dvasininkas neneigia, kad tarp parapijiečių yra ne taip jau mažai pasiturinčių verslininkų, kurie neprieštarauja paprašyti atverti pinigines. R.Visockis yra organizavęs labdaros vakarą naujos bažnyčios Velžyje statybai.
Klebonas viliasi, kad pradėjus lieti pamatus žmonės dar dosniau aukos.
„Kalbos yra viena, o konkretūs darbai – kita. Kai žmonės pamatys,kad jau kažkas realiai daroma, tikiuosi, aktyviau parems bažnyčios statybą“, – sakė jis.
Kunigo teigimu, Velžio parapija pakankamai didelė, kad turėtų savo bažnyčią. Jai priklauso Velžys ir dar 11 kaimų: Pakalnių, Liūdynės, Vyčių, Staniūnų, Velželio ir kt.
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas patvirtino, kad Panevėžio vyskupijos kurija pritaria idėjai Velžyje statyti maldos namus.
Pasak vyskupo, anksčiau Velžyje buvo bažnyčia, tačiau sovietiniais laikais ji buvo paversta gyvenamuoju namu. Bažnyčia tikisi sulaukti kompensacijos, kurią panaudos naujos šventovės statybai.
Sunkios pinigų paieškos
Praėjusį metų balandį J.Kauneckas pašventino būsimų Santarvės rūmų sklypą Parko gatvėje. Bet dabar Jo Ekscelencija labai abejoja, kad jie kada nors iškils tokie, kaip yra sumanęs kunigas R.Pukenis.
Vyskupas svarsto, kad tai, ko gero, pernelyg ambicingas ir brangus projektas, kuriam kažin ar pavys rasti finansavimą.
R.Pukenis praėjusią savaitę „Sekundei“ sakė vis dar ieškąs finansavimo šaltinių. Jis neprognozavo, kada realu tikėtis statybų pradžios.
„Kad dar normalaus projekto nėra. Bet parašykite, kad Santarvės rūmų idėja nežlugo. Esu pilnas pasiryžimo surasti lėšų. Tik esu labai užsiėmęs, tad dar neparašiau pagrindinių laiškų galimiems mecenatams“, – kalbėjo jis.
Pagal R.Pukenio sumanymą, Santarvės rūmai su muziejumi ir įspūdingu žiemos sodu turėtų tapti ne tik religiniu, bet ir įvairių kultūrų centru.
Juose būtų skirtos patalpos įvairių tautinių mažumų religinėms bendruomenėms.
Planuota, kad rūmuose įsikurs septynios tautinių mažumų bendruomenės, gyvenančios Panevėžyje.
Iš pradžių kunigas svajojo apie bendrus maldos namus po vienu stogu. Tačiau iš aukštų Bažnyčios vadovų sulaukęs priekaištų, kad nedera įsileisti musulmonų, nusileido.
„Bus tik katalikų bažnyčia, o tautinėms mažumoms skirtas patalpas pavadinsime biurais“, – praėjusių metų pavasarį „Sekundei“ sakė R.Pukenis.
