Apie tai jis trečiadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje.
„Kai prieš daugiau kaip 12 metų teko iškelti idėją Lietuvos saugumo ir žvalgybos tarnyboms skelbti metines veiklos apžvalgas, tai ne iš karto buvo rastas sutarimas ką visuomenė turi teisę žinoti“, – sako A. Anušauskas.
Vis dėlto, anot jo, jau dešimtmetį tokios veiklos apžvalgos yra reguliariai skelbiamos.
„Dabar aktyvėjant priešiškų valstybių žvalgyboms, Krašto apsaugos ministerijos AOTD (karinė žvalgyba ir kontržvalgyba) nelieka be darbo ir praėję metai pasižymėjo sėkmingomis kontržvalgybinėmis operacijomis (sėkmę pažymi ne tik sulaikyti šnipai).
GRU, FSB ar KGB paprastai renka ne tik politinę, bet ir kariniam planavimui reikalingą, bet nebūtinai slaptą informaciją apie įvairius objektus Lietuvoje. Bet ir Lietuva, ir Baltijos valstybės kol kas sėkmingai užkardo tuos veiksmus.
Čia jau sveikinimai sunkų darbą dirbantiems AOTD ir VSD darbuotojams bei jiems talkinančiai kriminalinei policijai“, – teigia ministras.
A. Anušausko teigimu, AOTD mano, kad 2023 metus Lietuvai grėsmės neatslūgo.
„Rusijos visas dėmesys yra Ukrainoje (agresorė nusiteikusi kariauti dar mažiausiai dvejus metus) ir šiuo metu neturi pakankamai pajėgumų galynėtis su NATO. Todėl laiką turime išnaudoti Lietuvos ir NATO pajėgumų tolimesniam didinimui bei stiprinimui tiek, kad atgąsytų potencialų agresorių nuo bet kokių avantiūrų bei esant reikalui apgintų šalį.
Rusija ginkluotųjų pajėgų reformą pradėjo vystant karui – įsteigtos naujos Leningrado ir Maskvos karinės apygardos, naujas armijos korpusas Karelijoje, brigados stambinamos į divizijas. Tai kol kas organizacinės reformos, nes visi pajėgūs daliniai vis tiek keliauja į frontą. O realūs Rusijos nestrateginio branduolinio ginklo pajėgumai pirmiausia skirti tariamam NATO atgrasymui, kadangi didelę dalį pajėgumų nuo vakarinės sienos su NATO šalimis perkėlė į Ukrainą“, – rašo A. Anušauskas.
Grėsmių Lietuvos saugumui vertinimas viešai bus pristatytas ketvirtadienį.
