Nereikia būti sekliu, kad užsukęs į čigonų taborą įsitikintum: prekyba narkotikais čia klesti net vidury dienos.
Į šalis nesižvalgo
Penktadienio popietė, čigonų taboras. Prie romų bendruomenės centro lygia eilute stovi apie 10 pačių įvairiausių automobilių. Nuo prabangaus „Lexus“ iki senutėlio „Opel“. Paties taboro gatvėmis šlaistosi žmonės, kuriems rūpi tik viena – dozė kvaišalų.
Rūpi taip, kad keletas paliegusių narkomanų eidami pas narkotikais prekiaujančius čigonus nepastebi nė šalia stovinčių žurnalistų.
Vyrai balzganomis akimis, nekreipdami dėmesio į šalia stovinčius „Vilniaus dienos“ žurnalistus, braunasi tiesiai į vienos nelegalių taboro trobų kiemą. Tačiau juos tuoj pat sustabdo valdingas šeimininko rankos mostas.
„Kur? Atgal visi. Marš prie “baltojo langelio", – zombius primenančias žmogystas nuo savo namų nuvijo šalin žurnalistams plačiai besišypsodamas romas.
Narkotikų pirkėjai be žodžių apsisuko ir nupėdino jo nurodyto namo link.
Nagrinėja Baudžiamąjį kodeksą
Narkomanus sekti pabandę žurnalistai buvo sustabdyti pasipiktinusių taboro moterėlių. Iš visų pakampių skambėjo ne tik prakeiksmai, bet ir grasinimai mažų mažiausiai sudaužyti fotoaparatą. Vis dėlto pabendrauti su narkotikų vartotojais pavyko.
Nuvyti prie „baltojo langelio“ du narkomanai laiko veltui neleido. Per neilgą kelionę vyriškiai nusprendė aptarti kai kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnius. Pasikonsultuoti nutarė ir su žurnalistais.
„O už kiek reikia pavogti, kad nebaustų? Iki 100 litų ar iki 125?“ – klausė vienas narkomanų. Sulaukęs patikinimo, kad 100 litų „limito“ viršyti negalės, pašnekovas šiek tiek nusivylė ir net bandė aiškinti, kad atsakymas jam buvo pateiktas ne itin mandagiai. Tačiau, matyt, netekęs kantrybės, numojo ranka ir atsisveikindamas suburbėjo: „Kam taip žiauriai.“
Slepiasi už tvorų
Kurio konkrečiai „baltojo langelio“ ieškojo penktadienio popietės taboro lankytojai, žurnalistams sužinoti nepavyko, tačiau namai, kuriose prekiaujama kvaišalais, nesunkiai atpažįstami. Apie tai dienraščio korespondentams papasakojo dažnokai į taborą užsukantys policijos pareigūnai.
Vienas pavardės prašęs neminėti sostinės policininkas teigė detaliai ištyręs visą taboro prekiautojų narkotikais gyvenimą. Jie paprastai gyvena tvarkinguose būstuose už aklinai sukaltų tvorų. Eidamas palei tokią tvorą ne tik nepamatysi, kas už jos dedasi – pro tokias tvoras, rodos, negalėtų prasibrauti net saulės spinduliai. Vis dėlto, kvaišalų pirkėjai plyšių randa.
„Žiūrėkite, štai takelis. Eikime tuo takeliu. Jis atrodo nekaip, bet pramintas. Eikime už namo. O dabar – matote“, – aklinoje medinėje tvoroje pareigūnas parodę skardos gabalėlį.
Pastūmus pasirodė, kad skardelė iš kitos pusės pritvirtinta spyruokle.
„Būtent pro čia ir paduodamos dozės. Jūs pinigus – jums dozę. Vienas kito veido nei pardavėjas, nei pirkėjas nemato“, – prekybos narkotikais ypatumus atskleidė pareigūnas.
Nepakanka pajėgų
Pasak dienraščio pašnekovo, policijai sunkiai sekasi pažaboti nelegalų verslą. Šiuo metu tabore nėra nuolat budinčio policininkų ekipažo, o sumontuotos vaizdo kameros nieko nebebaugina.
„Taip, yra tos kameros, bet jie jas išmoko apeiti. Be to, žmonės pro jas tiesiog eina ir nueina. Juk vaikščioti čia nedraudžiama. Kadaise tabore nuolat budėdavo policininkai ir taip tramdydavo prekeivius. Tačiau dabar to nebėra. Taboras priskirtas ekipažams, patruliuojantiems oro uosto teritorijoje, o pajėgų katastrofiškai trūksta. Kontrolė turėtų būti griežtesnė, tada sumažėtų prekybos narkotikais mastas“, – pabrėžė pašnekovas.
