Kandidatų laukė ir šmaikštūs, ir rimti klausimai. Vienas iš jų – hipotetinis, kurį uždavė debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis.
Dvi moterys sukūrė šeimą, gyvena kartu daug metų, augina vaiką. Jos nutarė, kad susilauks vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu pasinaudojus anoniminiu spermos donoru. Vaikui sukakus 4 metų, jo motina žūsta autoįvykyje. Vaiką paima Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų, atsiduria pas laikinus globėjus, o jį auginusiai moteriai advokatas sako, kad teisiškai ji vaikui yra niekas, o bylinėjimas dėl tėvystės gali užtrukti. Ar matote problemą ir ką darytumėte, kad padėtumėte tokioms šeimoms?
Gitanas Nausėda: Be abejo reikia žiūrėti į tai, kad yra emocinis ryšys, ir tai bene pagrindinis dalykas, kuris apibrėžia šeimą. Šiuo atveju jokiu būdu negalima nutraukti emocinio ryšio, kuris yra tarp moters ir vaiko ir tai yra valstybės prievolė.
Ingrida Šimonytė: Man atrodo, mes šiuo klausimu jau nemažai esame debatavę, kad dabar pagrindinė problema, kad teisiškai apskritai nėra reglamentuotas tokių žmonių bendras gyvenimas ir atitinkamai iškylančios situacijos. Turbūt, kad būtų įmanoma net ir esamomis sąlygomis, tikintis institucijų sveiko proto ir gebėjimo įvertinti vaiko interesą, <...> vis dėlto pasiekti tokį sprendimą. Bet, žinoma, būtų geriau, jeigu tam nereikėtų eiti ratus ir tiltus ir kalnus, kad tas rezultatas būtų pasiektas.
Tai koks tas ėjimas ne per kalnus?
Ingrida Šimonytė: Aš manau, kad įstatymas, kuris leistų tokias situacijas spręsti.
Vienalytėms poroms turėti vaikų?
Ingrida Šimonytė: Ne, tai yra ne ta situacija – turėti vaikų. Tai tiesiog leistų situaciją išspręsti globą priskiriant tam asmeniui, kuris artimas ryšys, nepaisant to, kad formalaus šeiminio ryšio, išskyrus Konstitucinio Teismo doktriną, mes neturim.
Gitanas Nausėda: Manau, kad iš principo turi būti pirmiausia paisoma vaiko interesų, nes mes turime situacijų, kuris vaiko norais (prisiminkime atvejį, kuris nuskambėjo visoje Lietuvoje) institucijos vykdo savo pareigas, bet daro tą atgrabiomis rankomis ir padaro labai daug žalos. Todėl tikrai jautrumas ir emocinio ryšio paisymas yra svarbiausias dalykas.
Aktualus klausimas kandidatams: ką darytumėte, jei priešais Nidą atsirastų Rusijos kariniai laivai?
Dar vienas hipotetinis E. Jakilaičio klausimas susijęs su trečiadienio įvykiais, kai Rusija paskelbė apie planus keisti jūrų sienas.
Šių metų liepą Rusijos Dūma vienašališkai pakeičia jūrų sieną su Lietuva. Įstatymas įsigalioja ir kitą rytą jums – Prezidentui – praneša, kad Rusijos karinio laivyno fregata įplaukia 3 jūrmyles į Lietuvos teritorinius vandenis ir stovi priešais Nidą. Lietuvos pasieniečiams susiekus radijo ryšiu šis atsako nieko nepažeidęs, nes yra savo vandenyse ir saugo sieną. Jūsų veiksmai?
Gitanas Nausėda: Iš karto kontaktuoju su NATO ir NATO vadinamasis komitetas NATO rėmuose. Pirmiausia reikia kelti klausimą ten ir tai yra labai gerai atgrasymo veiksnys. Nes jeigu mes pradėsime aiškintis po vieną su Rusija, tai yra būtent tai, ko ji nori.
Kolektyvinis atsakas: pirmiausias NATO, tada, įvertinus situaciją, galbūt (NATO – red. past.) ketvirtas straipsnis ir tada ne Lietuvos, o tarptautinė reakcija.
Be abejo, Lietuva, kaip tiesiogiai pažeista valstybė, turi pasakyti savo žodį, tačiau priešas turi labai aiškiai žinoti, kad už mūsų – NATO.
Gerai, bet tai yra politinės priemonės, bet karinis laivas stovi priešais Nidą. 3 jūrmylės yra daugiau nei 5 km Lietuvos ribose.
Gitanas Nausėda: Be abejo, kariuomenės padėtis turi būti padidinta ir tos lemputės, kurias mes nuolat stebime turi būti perjungtos iš geltonų į raudonas arba iš žalių į geltonas. Tai reiškia, kad mes turime padidinti savo kariuomenės budrumą ir galimai reaguoti ir pritraukti karines jūrų, taip pat oro pajėgas.
Ingrida Šimonytė: Pats įvykis, įplaukimas į sieną, yra NATO sienos pažeidimas, tai čia ketvirtas straipsnis mažų mažiausiai. Bet reikia grįžti prie situacijos, kuri buvo šią savaitę aptarinėjama, nes jūrinių sienų taip vienašališkai niekas pakeisti negali. Yra Jungtinių Tautų konvencijų pažeidimai, netgi tada, kai keičiamos ekonominės zonos ribos.
<...> Jeigu to sprendimo pasekoje kažkas pažeidžia sieną ir sako, aš čia gyvenu, nes čia yra mano siena, tai akivaizdu, kad yra Lietuvos Respublikos sienos pažeidimas ir tada turėtų būti NATO atsakas.
Gerai, koks? Fregata stovi, galinti pasiruošti pulti, pilnai ginkluota. Jų traktavimu, jie savo vandenyse. Jų požiūriu tai galioja, neva jie saugo savo sieną. Kas toliau?
Ingrida Šimonytė: Jų traktavimas nėra kažkam labai įdomus dalykas. <...> Kadangi mes esame NATO nariai, jis turi būti koordinuojamas su partneriais, su sąjungininkais. Mūsų kariuomenė parengta. Galimi VGT (Valstybės gynimo tarybos – red. past.) sprendimai, bent jau dėl kažkokios nepaprastosios padėties toje teritorijoje. Bet reikia žinoti daug detalių, kad priimtume sprendimus.
Gitanas Nausėda: Sienos apsaugos pažeidimas nesunkia nustatomas pagal koordinates. jeigu sprendimas priimamas Rusijos Dūmoje ir jis prieštarauja tarptautinėms sutartims, čia nėra apie ką kalbėti – tai yra grubus tarptautinės teisės pažeidimas.
Gali būti ir taip, kad Rusija sako, jog yra savo teritorijos ribose, bet mes akivaizdžiai matome, kad jis yra mūsų teritorijos pusėje. Pagaliau Baltijos jūroje plaukioja ir yra dislokuoti NATO kariniai laivai. Mūsų prašymas būtų priartėti, užmegzti kontaktą su tuo laivu ir labai aiškiai parodyti, kur yra kas.
Sekmadienį nuo 21.30 val. žiūrovų ir vėl lauks speciali „TV3 žinios. Rinkimai“ laida, kuri pakvies Prezidento rinkimų rezultatų laukti kartu.