„Piniginė išraiška – viskas. Lenktynėse jei finišuoji, įgauni patirtį. Jei nefinišuoji – tik išmeti pinigus, ir tiek žinių. Šią patirtį turime. Pagrindiniai kaštai – 90 proc. patiriami prieš Dakaro ralį. Startiniai mokesčiai sumokėti, visos detalės nupirktos, gerai – dalis jų liko – logistika ir kiti reikalai. Net už aviacinį benziną, su kuriuo važiuojame, privalome mokėti iš anksto. 20 tūkst. dolerių sumokėta ir mes tų pinigų nepanaudojome. Taip yra, nieko nepadarysi“, - kalbėjo kone per savaitę Lietuvą iš Pietų Amerikos pasiekęs B. Vanagas.
Oro uoste B. Vanagą sutiko negausus būrelis gerbėjų, pažįstamų, šturmaną Sebastianą Rozwadowskį pasitiko abu jo tėvai. Dalis komandos keliauja ir grįš į Lietuvą kitais lėktuvų reisais.
Dėk sankabos mechanizmo gedimo trečiame etape B. Vanago komanda buvo priverta trauktis iš Dakaro ralio. Keturis prieš tai vykusius Dakaro ralio lenktynininkas finišavo, o geriausias rezultatas – prieš dvejus metus užimta 24-oji vieta. Ar geriausią rezultatą Baltijos šalyse pasiekęs ralio asas ketina imti revanšą kitais metais?
„Norint gerai pasiruošti Dakarui metų neužtenka. Mes visada būsime sūkuryje. Organizatoriai turėtų balandžio pabaigoje paskelbti kitų metų trasą. Po kiekvienos nakties gimsta visokių minčių. Gyvenime save esu nustebinęs daug kartų – neneigiu, kad tai galėtų atsitikti dar kartą“, - nespjovė į mintį pratęsti Dakaro ralio projekto, nors buvo žadėjęs sau ir gerbėjams penkerių metų ciklą.
„Man baisiausias buvo pirmas, nes ten esu pridaręs daugybę cirkų. Šis Dakaras buvo trumpas, nepatyrėme jo ritmo, tik spėjome įsivažiuoti. Pagal pradžią tai turėjo būti geriausias Dakaras mums, bet reikėtų atvažiuoti į finišą, - komentavo Benediktas. - Šis Dakaras sudėtingas ir tuo, kad pradžioje didžioji dalis favoritų klydo ir rikiuotė stipriai pasikeitė. Manau, kad šiame Dakare pasiekti geriausią rezultatą buvo didžiausia galimybė.“
Paklaustas koks numatytas biudžetas pasaulio ralio maratonų taurėje, lenktynininkas negalėjo tiksliai atsakyti: „Daug kas galvoja, kad pas mus lyja pinigais, bet taip nėra. Po keturių etapų žiūrėsime turnyro lentelę, nes penktasis – Kazachstanas – toli nutolęs, tuomet pradėsime skaičiuoti pinigus ir žiūrėti.“ B. Vanagas stebi, kas vyksta Dakaro ralyje ir tvirtino, kad vienintelis iš Lietuvos atstovų ten likęs Antanas Juknevičius, ramiai važiuodamas, gali sugeneruoti gerą rezultatą.
„Apskritai Dakaro ralio organizatoriams nėra lengvas metas. Jie suplanuoja trasas, bet kokį kozirį išmes gamta Pietų Amerikoje, negali žinoti. Stipriai keičiasi klimatas, ateina sausros, po jų liūtys. Kai patenki į tą mėsmalę, esame stipriai priklausomi nuo gamtos. Kai dykumoje keitėme greičių dėžę, mus užpuolė didžiulė smėlio audra, po jos – liūtis. Kai sausa stepe po trijų valandų ima tekėti pusantro gylio upės, supranti, kad esi žemės kirminas geriausiu atveju.“
