Per paskutinį dešimtmetį susidariusios aplinkybės verčia Ameriką drastiškai keisti kryptį – ji negali toliau eiti savo įprastu keliu, kuris ją atvedė prie liepto galo. To priežastis – staigiai iškilusi valstybės skola, kuri jau susilygino su metine Amerikos gamybos verte – 14 trilijonų dolerių. Remiantis CBS pranešimu, Amerika kasdien išleidžia apie 380 milijonų dolerių, iš kurių tik 170 milijonų yra iš gaunamų pajamų, o daugiau nei 200 milijonų – valstybės skolinti pinigai. Iškilęs ginčas dėl skolos dydžių pakėlimo tik paryškino esamą padėtį. Pirmą kartą savo istorijoje Amerika susidūrė su ūkine, finansine ir vidaus politikos krize, kurią dar paaštrina respublikonų noras apsunkinti demokratų prezidento perrinkimą kitais metais.
Šis tiesiog katastrofiškas Amerikos finansinis nuosmukis prasidėjo prieš daugelį metų, bet įgavo pagreitį per paskutinį dešimtmetį. Viena bėdų, aplankiusių Ameriką, yra vadinamoji globalizacija, kai Amerikos valdžia, spaudžiama turtuolių reikalavimų, pradėjo eksportuoti savo fabrikus ir gamybos techniką į užsienius, o kartu su tuo ir darbovietes. Šiuo metu apie 14 milijonų nedirbančiųjų, užuot mokėję valstybei mokesčius, gauna bedarbių pašalpas. Išaugęs nedarbas siekia apie 9 proc., o sumažinti jį bent iki 7 proc., anot specialistų, truks mažiausiai porą metų.
Istorinis Amerikos kritimas dar nėra iki galo suprastas ir įvertintas Amerikos visuomenės, o jis turės plačias ir gilias pasekmes. Pasak ekonomikos ekspertų, valstybės išlaidų mažinimas ir iškilusi finansinė krizė palies paprastų piliečių gyvenimą. Pakils nekilnojamo turto paskolų, kredito kortelių ir paskolų procentai, o tai palies verslą, nes daugelis verslo žmonių dirba skolintais pinigais. Mažindama išlaidas, noromis nenoromis Amerika turės apkarpyti vadinamąsias „entitlement“ programas, tokias kaip „Social Security“, „Medicare“ ir „Medicaid“, kurios tokios brangios ir mielos vidurinei klasei bei demokratų politikieriams. Lėšas įvairiems einamiesiems reikalams, vadinamąsias „discrepancy spending“, taip pat reikės sumažinti. Amerikos valstybės vidaus paskola, turinti AAA įvertinimą, šiuo metu mokanti 2 proc., praras savo gerą vertinimą, nes į skolas pasinėrusi Graikija už jas moka 6 proc. Kils kainos, o su jomis ir infliacija; mažės dolerio vertė, palyginti su kitomis valiutomis.
Būtų naivu tikėtis, kad sumažėjusi Amerikos ūkinė galia neturės pasekmių jos užsienio politikai. Jos balsas tarptautiniu mastu praras ligi šiol turėtą skambesį. Seka jos kariuomenės mažinimas ir jos karinių bazių užsienyje uždarymas. Sumažės sumos, skiriamos kitų valstybių paramai. Sumažėjusi Amerikos vartotojų perkamoji galia atsilieps Amerikos prekybai su užsienio valstybėmis, o ypač su Kinija, kurios ekonominis iškilimas buvo ugdomas didžiulio eksporto į Ameriką. Sulėtėjus Kinijos eksportui, sumažės kinų žaliavų importas iš kitų valstybių, tokių kaip Brazilija ir Čilė, kas sumažins tų kraštų ekonominę gerovę.
Jeronimas TAMKUTONIS
