„Tai yra baisus precedentas visai Lietuvos žiniasklaidai“, – sako „Atvira Klaipėda“ redaktorius Martynas Vainorius.
Taip uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ redaktorius ir žurnalistas Martynas Vainorius vadina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą apie jo neva įvykdytą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, vadinamojo BDARo, pažeidimą.
Dar užpernai minėtame portale žurnalistas publikavo straipsnį apie Klaipėdos savivaldybės įmonės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus. Žurnalistas paviešino, kad 2017–2019 metais savivaldybės įmonė „Gatvių apšvietimas“ sudarė 40, beveik pustrečio milijono eurų vertės sutarčių su įmone „Namų Kultas“, vėliau persivadinusia į „Ecomas“.
Atkreipiau dėmesį į tai, kad labai dažnai viešuosius pirkimus laimėdavo įmonė, kurios vienintelis akcininkas buvo tuo metu vyriausiosios finansininkės, arba buhalterės, sūnus“, – pasakoja M. Vainorius.
Žurnalistas M. Vainorius paviešino ir savivaldybės įmonės „Gatvių apšvietimas“ finansininkės vardą ir pavardę, ir vienintelio galimai korupcinius konkursus laimėdavusios įmonės akcininko – finansininkės sūnaus – vardą bei pavardę.
„Akivaizdu ryšys, kurio, aš manau, neturėtų būti. Ir vėliau auditoriai konstatavo, kad ji nebuvo deklaravusi savo privačių interesų šiuo atveju“, – teigia jis.
Akcininkas, kuris, beje, dar prieš pasirodant publikacijai buvo politikas, dalyvavo savivaldos rinkimuose, apskundė M. Vainorių Žurnalistų etikos inspekcijai. Įsisuko teismų maratonas, kurio kulminacija – temidės antausis portalui „Atvira Klaipėda“. Pralaimėta byla ir įpareigojimas sumokėti teismą laimėjusio akcininko bylinėjimosi išlaidas – 4400 eurų.
„Šitas tesimo sprendimas, reikia pabrėžti, yra neskundžiamas, jis suformuluoja praktiką. Mano įsitikinimu, jis atriša galimybę bet kuriam neskaidrių viešųjų pirkimų dalyviui skųstis, kad jis būtų neviešintas. Žurnalistams tai yra tragedija“, – tikina „Atvira Klaipėda“ redaktorius ir žurnalistas.
Anot sprendimą priėmusių trijų teisėjų kolegijos, vardai, pavardės ir giminystės ryšys – perteklinė informacija, kurios visuomenei nebuvo būtina žinoti, nes tam esą nebuvo viešojo intereso. Tokią pačią išvadą buvo pateikusi ir papeikimą naujienų portalui skyrusi Žurnalistų etikos inspektorė.
„Pati tema – aktuali. Vienas dalykas. Tada kitas dalykas, ar privačios bendrovės akcininkas yra viešas asmuo, ar privatus asmuo? Tai yra privatus asmuo. Tą patvirtino dviejų instancijų teismai“, – tikina žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Tačiau kitokios nuomonės laikosi advokatas, Vilniaus universiteto partnerystės profesorius Algimantas Šindeikis.
„Ar visuomenei gali kilti klausimų tokiu atveju, jeigu du asmenys, esantys artimame giminystės ryšyje, dalyvauja tokiuose sandoriuose? Netiesiogiai, bet per įmones. Aš manyčiau, kad demokratinė visuomenė apie tai turi žinoti, nes tai gali sukelti pagrįstų abejonių, ar tai yra atliekama skaidriai“, – įsitikinęs jis.
Savo ruožtu žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad ši teismo sutartis atveria galimybes supančioti bet kurį Lietuvos žurnalistą ir yra tiesioginė grėsmė žodžio laisvei.
„Per teismų sprendimus bandoma pasakyti, kad žurnalistai apie negeroves turėtų kalbėti labai abstrakčiai, kad vienoje įmonėje, vienoje savivaldybėje kažkokie pažįstami arba giminaičiai galimai kažką negero darė, sudarinėdami sandorius“, – sako jis.
Ką pasisakyti turi ir „Atvira Klaipėda“ redaktorius Martynas Vainorius: „Žiniasklaida, kaip dažnai yra vadinama, yra „sarginis šuo“. Po jos pranešimų dažnai pradedami ikiteisminiai tyrimai, etikos tyrimai. Jeigu žiniasklaida nebeturės tokio instrumento pranešti, tai viešuosiuose pirkimuose galės džiaugtis kas nori ir šildytis rankas.“
Advokatas A. Šindeikis pabrėžia, kad šiuo teismo sprendimu varžoma ne tik žurnalistų teisė viešinti, bet ir visuomenės teisė žinoti kas korupcinėmis schemomis sąvinas mokesčių mokėtojų pinigus.
„Mes neabejotinai turime teisę žinoti, kas yra tų bendrovių, kurios naudojasi mokesčių mokėtojų lėšomis viešuosiuose pirkimuose, steigėjai ir akcininkai jų yra. Manau, kad tai yra minimalus demokratijos standartas ir todėl su tokiu sprendimu, aš manyčiau, kad nelabai galima sutikti. Tuo labiau, kad kai buvo atleistas tos įmonės generalinis direktorius ir nauja vadovybė pradėjo skelbti pirkimus, jų duomenimis, tos pačios prekės atpigo 3–4 kartus. Tai įsivaizduojate, kad savivaldybės įmonė – tai yra mūsų visų mokesčių mokėtojų įmonė – už prekes permokėdavo 3–4 kartus“, – priduria jis.
„Tai, kad mūsų valdžios institucijos labai dažnai dangstosi tuo dokumentu, siųsdamos velniop žurnalistus, tai ir yra blogoji tendencija. Ir mes norėtume, kad teismuose tokie sprendimai valdžios įstaigų nebūtų ginami, o būtų ginamas visuomenės interesas žinoti“, – aiškina D. Radzevičius.
Visuomenėje kilus nepasitenkinimui dėl šios istorijos, sureagavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jo pirmininkas žada pirmadienį pranešti, ar atnaujins procesą.
„Man reikia laiko susidėlioti ramiai argumentus į grupes teisines, apgalvoti ir aš nesiruošiu čia verstis kūliais dėl to, kad kažkas kažką skelbia ar nepasitenkinimą reiškia. Aš esu teisėjas ir man teisiniai argumentai yra svarbūs“, – tikina teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Su „Atvira Klaipėda“ šiandien solidarizavosi ir pagrindinės šalies žiniasklaidos priemonės. Redakcijų teigimu, siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą.
