Ambasadoriaus V.Ušacko teigimu, nuo praėjusių metų balandžio iki šių metų vasario Šiaurės Airijoje užfiksuota daugiau kaip 700 rasistinių išpuolių prieš kitataučius, 64 iš jų buvo surengti prieš Lietuvos piliečius.
Jis teigia visai neseniai susitikęs su Didžiosios Britanijos lygybės ministru Davidu Hansonu (Deividu Hensonu), policijos atstovais, pagrindinių partijų lyderiais ir paraginęs juos duoti atkirtį rasistinių išpuolių organizatoriams.
"Didžiosios Britanijos atitinkamų įstaigų vadovams pasakiau, kad jūs turite parodyti pavyzdį, nubausti kelis žmones, kurie rengia rasistinius išpuolius - daužo langus, padega namus ir t.t. Tai būtų prevencinis ženklas", - kalbėjo ambasadorius.
Pernai rudenį buvo garsiai prabilta apie rasistinius išpuolius prieš Lietuvos gyventojus, kuomet paaiškėjo, jog vienoje Šiaurės Airijos grafystėje buvo padegtas namas, kuriame gyveno lietuvių imigrantų šeima, prieš tai buvo padegtas Lietuvos piliečiui priklausęs automobilis, o kitoje vietovėje užpuolikai nusiaubė trijų lietuvių šeimų namus. Tuomet Didžiosios Britanijos vyriausybė pareiškė neketinanti taikstytis su rasistiniais išpuoliais prieš lietuvius Šiaurės Airijoje.
Ambasadorius V.Ušacko manymu, rasistinius išpuolius prieš kitataučius, taip pat ir lietuvius Šiaurės Airijoje lemia kelios priežastys, viena iš jų - ir pačios šalies vidinės problemos. Šiaurės Airijoje jau apie 30-40 metų tęsiasi konfliktas tarp lojalistų, kurie pasisako už uniją su Didžiąją Britaniją, ir respublikonų, kurie nori Šiaurės Airijos ir nepriklausomos Airijos Respublikos susijungimo. Šis konfliktas atsispindi ir religijoje - susipriešinime tarp protestantų ir katalikų.
V.Ušackas sako, kad rasistinius išpuolius prieš lietuvius lemia ir tai, kad tautiečiai nemoka anglų kalbos. Antai Dunganono mieste, kuriame gyvena didelė kolonija Lietuvos piliečių, 34 proc. užsieniečių, kurie pernai kreipėsi oficialaus vertėjo paslaugų, buvo lietuviai.
Nemokėdami anglų kalbos, lietuviai mažai bendrauja su vietiniais gyventojais, yra uždari, nesiintegruoja į vietinę bendruomenę.
Patys Šiaurės Airijos gyventojai patvirtina, kad lietuviai iš Rytų Europos emigrantų yra mažiausiai mėgiami. Vietiniai gyventojai sako, kad lietuviai vartoja daug alkoholio, triukšmauja, kelia muštynes.
Be to, nors ir kenčia nuo rasistinių išpuolių, lietuviai bijo kreiptis į policiją.
Taip pat situacijos negerina ir tai, kad lietuviai Šiaurės Airijoje nėra vieningi, susiskaldę, nėra sukūrę bendruomenės.
Tuo tarpu Airijos lietuvių katalikų misijos kapelionas Egidijus Arnašius mano, kad pagrindinė problema, dėl ko Lietuvos piliečiai užkliūva airiams, yra religija.
"Lietuviai nesiorientuoja, kur yra katalikų rajonai, kur protestantų, o Airijoje katalikai ir protestantai kariauja tarpusavyje. Jei lietuviai žinotų, kad čia neramus kraštas ir jei esi katalikas, turi gyventi katalikų rajone, tai būtų paprasčiau", - BNS kalbėjo dvasininkas.
Šiuo metu Šiaurės Airijoje vyksta Lietuvos dienos, kuriomis norima sutelkti čia gyvenančius lietuvius, taip pat nutiesti bendradarbiavimo tiltus su vietine valdžia. Šia proga Dunganone vyksta konsulinių dienų paslaugus, kurių metu Lietuvos piliečiai gali konsultuotis teisiniais klausimais.
Penktadienį Armoje buvo aukojamos šv.Mišios, kuriose dalyvavo apie 600 lietuvių. Ambasadorius V.Ušackas paragino tautiečius gerbti vietines tradicijas, teisės normas, mokytis anglų kalbos, taip pat pristatė Šiaurės Airijos valdžios išleistą leidinį lietuvių kalba "Jūsų teisės Šiaurės Airijoje".
Oficialiais duomenimis - pagal išduodamus darbo leidimus - Šiaurės Airijoje gyvena daugiau nei 4 tūkst. lietuvių, tačiau neoficialiais - apie 15 tūkst.
REKLAMA
