Dėl šios tendencijos miestuose atsiranda vadinamosios „etninės uolos“, kai vieno rajono gyventojų etninė sudėtis gerokai skiriasi nuo gretimos vietovės.
Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį kai kurie Londono rajonai – įskaitant Enfieldą, Waltham Forestą ir Redbridge‘ą – neteko daugiau nei ketvirtadalio savo baltųjų gyventojų.
Ta pati situacija būdinga vietovėms aplink Londoną – Lutonui, Readingui ir Bedfordshire‘ui.
Tuo metu baltųjų britų koncentracija daugelyje priemiestinių ir kaimiškų vietovių išaugo, rodo Birkbecko koledžo, Londono universiteto ir „Demos“ instituto atlikto tyrimo duomenys.
Tarp 2001 ir 2011 metų baltaodžių britų gyventojų Londone proporcija dramatiškai krito – nuo 58 iki 45 procentų. Per tą patį laikotarpį etnines mažumas atstovaujančių gyventojų skaičius išaugo net 39 procentais. Jų dalis tarp londoniečių sudaro 40 procentų.
Anot ekspertų, yra daugybė priežasčių, dėl ko baltieji keliasi iš miestų į pakraščius. Mokslininkai nevengia pripažinti, kad baltaodžiai tiesiog nenori dalintis kaimynyste su kitų rasių atstovais, tačiau yra ir kitų faktorių, pavyzdžiui - šviežesnio oro, pigesnio būsto ir geresnių mokyklų ieškojimas toliau nuo didmiesčių centrų.
