Dvi savaites besitęsiančią priešpriešą tarp Didžiosios Britanijos ir Irano sukėlusį ginčą dėl to, kieno teritorijoje buvo suimti 15 britų jūreivių, gaubia niūrūs teisiniai ir geografiniai vandenys, trečiadienį teigė ekspertai.
Iranas jūreivius šiaurinėje Persijos įlankos dalyje grasindamas ginklu suėmė kovo 23 dieną ir tuo tarp Londono ir Teherano sukėlė aršų žodžių karą. Kad jūreiviai paleidžiami, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) paskelbė tik trečiadienį.
Iranas tvirtina, kad jūreiviai įplaukė į jo teritorinius vandenis, o Didžioji Britanija tikina, jog veikiantys pagal Jungtinių Tautų (JT) suteiktą mandatą jos kariškiai aiškiai buvo Irako vandenyse.
Pasak šiaurrytinėje Anglijoje įsikūrusio Durhamo universiteto Tarptautinių sienų tyrimo skyriaus ekspertų, dėl jokios vandens sienos Iranas su Iraku niekada nėra taręsis.
1975 metais abi šalys susitarė dėl sausumos sienos - ji eina pačia "upės vaga", giliausia Šat al Arab vandens kanalo dalimi, o toliau palei krantą ties žemiausio atoslūgio linija.
Didžiosios Britanijos pateiktos jūreivių buvimo vietos koordinatės rodo, kad, pasak britų, "pasala" buvo aiškiai surengta 1975 metais sutartoje Irako pusėje tarp upės vagos vidurio ir kranto linijos aukščiausio atoslūgio metu.
Tačiau sutartyje nurodoma, kad siena keičiasi keičiantis upės vagos vidurio vietai. Upės vagos vidurio linija turėtų būti tikslinama kas 10 metų, tačiau iš tiesų to nė karto nebuvo padaryta.
"Aš negalėčiau kategoriškai teigti, kad Britanijos minimos koordinatės yra tikrai Irako teritorijoje, kadangi jie niekada nebuvo susitikę iš naujo nustatyti upės vidurio. Tačiau nesuprantu, kaip Iranas galėtų nusakyti, kas priklauso iraniečiams", - naujienų agentūrai AFP teigė Martinas Prattas (Martinas Pratas), IBRU direktorius mokslo reikalams.
Abejos Irano pateiktos koordinatės, įsikaitant ir patikslintąsias, yra už 1975 metais sutartos Šat al Arabo ribos.
Irano ekspertų nuomone, patikslinta jūrininkų sulaikymo vieta yra Irano pusėje nuo jūrų sienos vidurio linijos, pažymėtos britų žemėlapiuose.
Tačiau Iranas ir Irakas niekada nėra susitarę dėl teritorinės jūrų sienos vidurio linijos, taigi siena egzistuoja daugiau "de facto" negu "de jure".
"Jeigu vienas kuris šių Irano taškų yra teisingas, tada galima vienaip ar kitaip ginčytis, kieno vandenyse jie yra", - teigia M.Prattas.
Jis pažymėjo, kad pirmosios Irano pateiktos koordinatės vienu skaičiumi skyrėsi nuo antrųjų, nors galbūt tai tebuvo tik spaudos klaida.
"Skirtinguose žemėlapiuose kranto linijos atoslūgio metu veikiausiai vaizduojamos skirtingai, kadangi jas sunku tiksliai nustatyti ir jos keičiasi, tad gali būti skirtingų ir vienodai galiojančių vidurio linijų", - aiškina M.Prattas.
Be to, Iranas nėra ratifikavęs Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), o tai reiškia, kad jis gali aiškinti, jog jam negalioja konvencijos nuostatos dėl teritorinių jūrų delimitavimo.
Daktaras Kaiyanas Kaikobadas (Kaijanas Kaikobadas), teritorinių sienų teisės ir jūrų teisės ekspertas, naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai, jog Iranas yra neprisijungęs prie konvencijų, nagrinėjantiems šį atvejį nepriklausomiems tarptautiniams teisininkams nesudarytų "nė menkiausio skirtumo", kadangi UNCLOS yra įtvirtinta tarptautinė paprotinė teisė.
"Išskyrus karo atvejus, viskas, ką gali padaryti, yra liepti laivui pasišalinti. Nėra nė kalbos apie patekimą į laivą, grobimą, suėmimą ar sulaikymą", - teigė K.Kaikobadas.
Pasak M.Pratto, toks ginčas nebepasikartotų, jeigu Irakas ir Iranas sutartų išsiaiškinti sienos klausimus.
"Padėtų, jei jie susėstų ir patvirtintų, kad abu ir toliau pripažįsta 1975 metų sutartį, ir visiems būtų naudinga, jei jie bent jau susitartų dėl laikinos veikiančios jūrų sienos. Tai buvo naudingas priminimas, kad neturėti nustatytų sienų gali būti rizikinga strategija", - pridūrė M.Prattas.
