Du orbitoje aplink Žemę skriejantys JAV kosminiai aparatai buvo priversti pakeisti kursą, kad išvengtų susidūrimo su tūkstančiais nuolaužų – šios kosminės šiukšlės atsirado po to, kai Kinija lygiai prieš metus išbandė savo priešpalydovinį ginklą, rašo JAV dienraštis „The Washington Times“.
Po kelių mėnesių nuo šio bandymo JAV palydovų valdymo centras nurodė atlikti manevrus. Ir tai – tik vienas ilgalaikių problemų, kurias 2007 m. sausio 11 d. sukūrė Kinijos raketos paleidimas, pavyzdys, teigia dienraštis. Pasak JAV Karinių oro pajėgų kosminės vadavietės Kolorade oro erdvės, kosmoso ir informacijos operacijų vadovo brigados generolo Tedo Kresge‘o, Pekinas atvirai pademonstravo savo ginklo galią taikiniu pasirinkęs kinišką meteorologijos palydovą.
Generolas Kresge‘as, buvęs naikintuvo F-15 pilotas, dienraščiui sakė, kad Kinijos priešpalydovinio ginklo bandymai pakeitė susiklosčiusią karinę pusiausvyrą kosmoso srityje. Jo teigimu JAV kariškiai stengiasi geriau įvertinti priešpalydovinių raketų, žemėje įrengtų lazerių, veikimo virtualioje erdvėje priemonių ir kitų Kinijos puolamojo antžeminio potencialo ginklų strateginę grėsmę.
Dienraščio teigimu Kosminė vadavietė Kolorade vykdo visą eilę tyrimų, kuriais siekiama tiksliau įžvelgti kosminius pavojus ir sukurti JAV ir jų sąjungininkų karinių bei komercinių palydovų apsaugos priemones nuo galimų atakų ateityje. „Mes susitaikėme su tuo, kad dabar veikiame srityje, kurioje vyksta konkurencija“, - sakė brigados generolas.
Pasak šaltinių Pentagone ir su gynyba susijusiame sektoriuje, prezidento Busho administracijoje įsiplieskė ginčai, kaip derėtų reaguoti į Kinijos kosminių ginklų bandymus. Kai kuriais duomenimis JAV žvalgybos tarnybų ir vykdomosios valdžios atstovai, bandantys minimizuoti tokių Kinijos ginklų kūrimą, yra linkę tvirtinti, kad priešpalydovinių raketų bandymų nereikėtų vertinti pernelyg rimtai. Tarpžinybinių pasitarimų metu jie pabrėžia, esą tai tebuvo vienintelis tokio ginklo panaudojimo atvejis ir strateginės grėsmės toks ginklas nekelia, rašo „The Washington Times“.
Tuo tarpu kariškiai, įskaitant brigados generolą T. Kresge‘ą ir Jungtinio štabų viršininkų komiteto vicepirmininką jūros pėstininkų generolą J. E. Cartwrightą, Kinijos priešpalydovinius ginklus laiko nauja grėsme, kuri naujo karo atveju gali padaryti pakenkti JAV ir kariniu, ir ekonominiu požiūriu. Jie teigia, kad JAV privalo suaktyvinti žvalgybinę veiklą, kad daugiau sužinotų apie slaptų ginklų kūrimą Kinijoje, ir imtųsi kurti atsakomąsias gynybos priemones.
Pasak dienraščio, Kinijos kariškių dokumentai liudija, kad kosminius ginklus esą reikia kurti slapta ir naudoti juos atakoms prieš JAV palydovus – taip siekiama sukelti „šoką ir baimę“, tvirtina gynybos problemų analitikas Michaelas Pillsbury. Jo pranešime Kongreso komisijai buvo informuojama apie kinų planus.
Pernai generolas Cartwrightas, kalbėdamas vieno iš Senato pakomitečių posėdyje, pareiškė, kad Kinijos priešpalydovinių raketų atakoms kosmose atremti prireiktų įprastomis kovinėmis galvutėmis ginkluotų „Trident“ tipo raketų. Tačiau priiminėjant naujausią šalies biudžetą Kongresas sumažino gynybos išlaidas šioms raketoms pertvarkyti, o civiliniai Pentagono darbuotojai nesiėmė ginti šios biudžeto eilutės, rašo „The Washington Times“.
Baltieji rūmai prieštaravo išlaidų „Trident“ raketoms modifikuoti mažinimui. Šios raketos pagal Pentagono klasifikaciją priskiriamos prie ginklų, skirtų „prevenciniams smūgiams globaliu mastu“, kategorijos. Finansavimo mažinimas „apriboja galimybes artimiausioje perspektyvoje sukurti potencialą smogti neatidėliotinus didelio tikslumo smūgius globaliu mastu, naudojant nebranduolinį kinetinį poveikį ypatingai svarbiems objektams, kuriuos būtina sunaikinti iš karto“, - sakoma Baltųjų rūmų dokumente.
Bandydama priešpalydovinį ginklą Kinija pasinaudojo mobiliąja tiesaus kilimo „žemė – kosmosas“ tipo raketa, kuri tiesioginiu pataikymu sunaikino orbitoje skriejusį kinų meteorologinį palydovą „Feng Yun-1C“. Kai kuriomis prognozėmis Kinija iki 2010 m. gali įgyti galimybę paleisti pakankamai priešpalydovinių raketų, kad numuštų visus žemosiose orbitose esančius JAV palydovus, teigia dienraštis.
Kinija bandė priešpalydovinės raketos bandymą atlikti slapčia, tačiau likus kelioms dienoms iki raketos paleidimo JAV žvalgyba užfiksavo parengiamuosius darbus. Vengdama atskleisti JAV žvalgybos galimybes Busho administracija atsisakė patenkinti Valstybės departamento prašymą – diplomatai rekomendavo pabandyti atkalbėti Kiniją nuo priešpalydovinės raketos bandymo. Tačiau Baltieji rūmai nusprendė įteikti Pekinui protesto notą, prie kurios prisijungė dar kelios valstybės, tarp jų – D. Britanija, Japonija ir Indija.
Kinijos valdžia, oficialiai raginanti laikytis Jungtinių Tautų inicijuoto kosminių ginklų draudimo, po kelių savaičių patvirtino išbandžiusi priešpalydovinę raketą, tačiau Kinijos atstovai atsisakė išsamiau komentuoti tokių ginklų kūrimą. Be to, Pekinas tvirtina, kad Kinijos teritorinis suverenitetas turi būti išplėstas iki kosminės erdvės virš jos teritorijos. Taip sudaroma konfrontacijos su JAV prielaida, nes amerikiečių žvalgybiniai ir kitokios paskirties palydovai skrieja virš Kinijos, rašo „The Washington Times“.
Brigados generolo T. Kresge‘o teigimu tarptautinės sutartys gina kosmosą nuo panašių pretenzijų, kosminė erdvė aplink Žemę nepriklauso konkrečioms valstybėms. „Taigi, mano manymu, tokia jų pretenzija yra neteisėta. Jeigu jie pabandys ją įgyvendinti, tai mes susidursime su kosmoso gynybos problema. Būtent dėl to mes taip aktyviai dirbame šioje srityje“, - pareiškė generolas.
Pasak jo, egzistuoja įvairūs atoveiksmio Kinijos kosminiam ginklui būdai, tarp jų – spaudimas Kinijai atsisakyti galimų atakų politiniais, ekonominiais ir diplomatiniais metodais. Gali būti naudojama ir atgrasymo strategija – atsakomųjų JAV smūgių grėsmė, teigia dienraštis.
Brigados generolas T. Kresge‘as pabrėžė, kad nagrinėjamas tarptautinės koalicijos su valstybėmis, turinčiomis dirbtinių Žemės palydovų, sudarymas. Tokios koalicijos sudarys galimybę ypatingomis aplinkybėmis bendrai naudotis palydovais ir „priešininkui sudarys atakų taikinių pasirinkimo problemų“.
Prie gynybinių priemonių priskiriami ir tokie veiksmai, kaip palydovų manevravimas orbitoje, o taip pat jų apsauga nuo antžeminių lazerių. 2006 m. gruodį Kinija lazerio spindulį buvo nukreipusi į JAV palydovą, rašo „The Washington Times“.
Didelis šalia Žemės esančios kosminės erdvės, užterštos nuolaužomis, rajonas vadinamas „Feng Yun-1C nuolaužomis“. Jis kelia pavojų maždaug 800 palydovų, tarp kurių 400 priklauso JAV. Jungtinio kosminių aparatų valdymo centro Vandenberge (Kalifornija) duomenimis, 2007 m. balandžio 6 d. komercinis ryšių palydovas „Orbcomm FM 36“, pakeitęs savo kursą, sugebėjo prasilenkti su nuolaužų sankaupa, praskridęs pro ją beveik 37 metrų atstumu. Birželio 22 d. teko pakoreguoti NASA palydovo „Terra“, stebinčio Žemės paviršių, orbitą, antraip jam būtų tekę skristi vos už 27 metrų nuo nuolaužų.
Generolo T. Kresge‘as sakė, kad Kinijos priešpalydovinės raketos du kartus (kitais duomenis – tris) nepataikė į taikinį, o kai galop pavyko, „privertė kosmose šiukšlių“. Jis pabrėžė, kad nėra naujų duomenų, kurie liudytų Kiniją rengiant naujus bandymus, tačiau jeigu jie pasikartotų, iškiltų „milžiniška“ problema.
„Iš esmės jie beveik 20 proc. padidino aplink Žemę besisukančių kosminių šiukšlių kiekį“, - pastebėjo jis. Generolo teigimu šios nuolaužos kels pavojų kosminiams laivams dar kone 100 metų, rašo „The Washington Times“.
