Jei manote, kad blogiausia ekonominė padėtis Europos Sąjungoje šiuo metu yra susiklosčiusi Graikijoje, klystate, nes tereikia pažvelgti į šiaurę ir paanalizuoti su kokiais milžiniškais ekonominiais sunkumais susiduria Latvija, rašo „Foreign Policy“.
Jei būtumėte apsilankęs Latvijos sostinėje Rygoje kiek anksčiau šį mėnesį, būtumėte pamatę sniego užklotą miestą. Dienų dienas Rygos gatvės buvo nevalomos ir jomis laisvai pravažiuoti buvo galima nebent visureigiu. Rygoje žiemos dažniausiai būna švelnios ir lietingos, tad gausus sniegas mietą užklupo netikėtai. Tačiau tikroji priežastis, dėl kurios dalis kelių buvo sunkiai išvažiuojami, yra kita – miesto valdžia trečdalius sumažino kelių priežiūrai skirtą biudžetą. Nors pasaulis pastaruoju metu labiausiai stebi Graikiją, būtent Latvijos ekonomika yra atsidūrusi didžiausioje duobėje visoje Europoje. Šalies ekonomikai tebegresia žlugimas, o kai kurie ekspertai teigia, kad padėtis yra tokia bloga, kokia buvo JAV Didžiosios depresijos metais.
2006 metais Latvija, kurios ekonomika augo sparčiausiai Europoje, buvo laikoma „Baltijos tigre. Ryga itin greitai, kone per naktį, iš apsnūdusio posovietinio miesto virto prašmatnia Rytų Europos Kopenhaga. Gatves užplūdo prabangūs automobiliai, pasikeitė miesto vaizdas. 10 iš 20 aukščiausių Latvijos sostinės pastatų yra pastatyti per paskutiniuosius 6 metus. Asmeninės gyventojų pajamos pasiekė 60 proc. Europos Sąjungos vidurkio ir nemaža dalis latvių ėmė gyventi pagal vakarietiškos vartotojiškos visuomenės diktuojamas taisykles.
Tuomet 2007 metais sprogo Baltijos valstybių nekilnojamo turto rinkos burbulas. Nekilnojamo turto kainos smuko net iki 60 proc. Bendrasis vidaus produktas nusmuko beveik 20 proc. 2008 metais situacija tapo tokia bloga, kad Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga suskubo padėti, kad Latvijos vyriausybė neišplauktų pilvu į viršų. Buvo patvirtinta 7,5 mlrd. eurų siekianti paskola, nes rekordinis ekonomikos nuosmukis lėmė tai, kad iš mokesčių Latvija surinkdavo vis mažiau pinigų į savo biudžetą. Paskola dalijama dalimis, o Latvijos vyriausybė prieš kiekvieną išmoką turi įvykdyti tam tikrus fiskalinius įsipareigojimus.
Tačiau gali būti, kad ekonominis nuosmukis dar nepasiekė dugno. 26 proc. Latvijos gyventojų dabar gyvena skurde. Ypač verta pabrėžti, kad net 51 proc. senyvo amžiaus žmonių kenčia skurdą. „Eurostat“ duomenys rodo, kad nedarbo lygis Latvijoje yra pats didžiausias visoje ES. Rygoje užsidarė nemaža dalis prabangių parduotuvių. Mažmeninė prekyba sumažėjo trečdaliu, o dauguma restoranų yra tušti. Bedarbiai gyvena gaudami 100 latų mėnesinę išmoką, nors kainos, lyginant su ekonominio augimo metais, praktiškai nesumažėjo.
Mainais už paskolą Latvijos vyriausybė kreditoriams įsipareigojo įgyvendinti griežtą taupymo programą. Taip siekiama kontroliuoti biudžetą ir neleisti didėti jo deficitui. Vyriausybė didina mokesčius, atleido dalį viešojo sektoriaus darbuotojų, o visiems likusiems sumažino atlyginimus 20 proc. Buvo sujungtos arba uždarytos daugiau nei 100 mokyklų, o mokytojų algos sumažintos trečdaliu. Dabar atėjo ligoninių laikas. Jos irgi uždarinėjamos. Pabrango susisiekimas viešuoju transportu. Net tie, kurie neuždirba praktiškai nieko, privalo mokėti mokesčius.
Vyriausybės laimei visuomenė krizės metu liko palyginti rami – bent jau iki šiol. Tiesa, praėjusių metų sausį buvo kilę masiniai neramumai, tačiau nuo to laiko nebuvo jokių plataus masto streikų. Taip veikiausiai yra todėl, kad latviai yra užgrūdinti. Dauguma žmonių dar prisimena gyvenimą sovietiniais laikais: trėmimus į Sibirą, slaptąją policiją, prekių trūkumą parduotuvėse. Tiems, kurie įprato išgyventi iš savo mažo sodo sklypelio besiglausdami sovietiniuose daugiabučiuose, dabartinė krizė neprilygsta praeities siaubams.
Už savo kantrybę latviai gali būti apdovanoti. Atlyginimų sumažinimas padidino šalies konkurencingumą. Vyriausybės noras įgyvendinti taupymo programą užtikrino jai tarptautinių kreditorių pagarbą. Vasario 12 dieną reitingų agentūra „Standard and Poor“ padidino Latvijos kredito reitingą nuo neigiamo iki stabilaus. Be to, paskola leido išvengti lato devalvavimo, kuris galėjo visam laikui sužlugdyti svajonę prisijungti prie eurozonos. Be to, devalvacija būtų pražudžiusi tuos, kurie ėmė paskolas eurais. Nuostolių būtų patyrę ir bankai.
Kai kurie pamatiniai Latvijos ekonomikos rodikliais jau atsigauna. Sąlyginis ekonomikos atsigavimas Vakarų Europoje padidino Latvijos eksportą. Šalies prekybos balansas, kuris ekonominio augimo metais buvo smarkiai pakrypęs importo link, dabar atrodo geriau. Tačiau eiliniam latviui tai vargiai padės.
„Prekybos balansas pagerėjo, tačiau tik todėl, kad itin smarkiai krito vartojimas. Jūs negalite valgyti prekybos balanso, o tik į jį investuoti. Tai yra labai skausminga“ - apie eilinių latvių padėtį kalbėjo TVF atstovas Markas Allenas.
Bedarbystė artimiausiu metu veikiausiai augs. Atlyginimai ir toliau mažėja kaip ir vartojimas. „Kai ekonomika pasieks dugną, tai nereiškia, kad situacija darbo rinkoje ims gerėti. Deja, kalbant apie vidutinį latvį, reikia pripažinti, kad, jei jis neturi darbo, jo galimybės įsidarbinti šiemet yra labai menkos“ - situaciją vertina „Swedbank“ padalinio Latvijoje vyriausiasis ekonomistas Martins Kazaks.
Negana to, Ryga ir toliau susiduria su biudžeto krize. „Kalbant apie kitų metų biudžetą, mes jį turime sumažinti daugiau nei 400 mln. latų. Aš nematau srities, kurią mes galėtume apkarpyti taip smarkiai. Tai veikiausiai reiškia, kad ir toliau bus didinami mokesčiai. Daliai viešojo sektoriaus darbuotojų ir toliau bus mažinamos algos. Aš nežinau kie. Tačiau tikrai bus mažinamas ir viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius“ - Teigia SEB banko Latvijoje ekonomistas Dainis Gaspuitis.
Nors šios priemonės yra itin griežtos, tačiau ekonomistai teigia, kad Latvija neturi kito pasirinkimo. Tačiau ir pakančios Latvijos visuomenės kantrybė vieną dieną gali išsekti. Viena vyriausybė žlugo praėjusiais metais, kitos likimas šiemet kabo ant plauko. Premjero Valdžio Dombrovskio koalicijos partneriai smarkiai kritikuoja jo politiką. Apklausose pirmauja opozicijos susivienijimas „Harmonijos centras“. Jei jis triumfuos rudenį vyksiančiuose rinkimuose, Latvija turės pirmąją kairiųjų vyriausybę nuo pat to laiko, kai šalis atgavo nepriklausomybę.
„Galima nuolatos kaltinti vyriausybę, kad ji nepadaro visko, ko reikia, tačiau iš esmės vyriausybė yra teisingame kelyje. Viena iš didžiausių rizikų šiais metais yra tai, kad vyks parlamento rinkimai“ - teigia M. Kazaks.
Įsikerojusi politinė korupcija taip pat gali pristabdyti ekonomikos atsigavimą suvalgydama tuos pinigus, kurie turėtų būti skirti investicijoms. Iš tokių projektų kaip Nacionalinė biblioteka, Pietinis Rygos tiltas ir net vaikų ligoninės buvo nusukti milijonai dolerių.
„Ekonominės krizės gylis ir socialinės bei ekonominės problemos gali būti siejamos su aukštu korupcijos lygiu ekonomikos augimo dienomis“ - konstatuoja antikorupcinės organizacijos „Delna“ direktorė Laura Mikelsonė.
