Dėl lietingo pavasario bei vėsios vasaros pradžios svarbiausių grūdinių kultūrų branda vėluoja 7–10 dienų. Tiek laiko užsitęsė ir pasėlių priežiūros darbai. Atrodė, kad derliaus nuėmimas taip pat vėluos. Tačiau karšti orai daug ką pakeitė.
Svarbus pjūties laikas
Siekiant pagerinti grūdų kokybę per lapus buvo tręšiami žieminiai kviečiai, tačiau jau prasidėjo ir į pabaigą eina žieminių rapsų pjūtis. Jie per savaitę išdžiūvo dėl karšto oro ir labai mažos santykinės drėgmės. Lietuvoje jau baigti kulti žieminiai miežiai.
Pirmos žieminius rapsus „Agrowill Group“ pradėjo kulti Želsvelės ir Grūduvos žemės ūkio bendrovės, diena vėliau– Lankesos ir Skėmių bendrovės. Žieminių rapsų derlius atitiko prognozes: geriau peržiemojusiuose rapsų laukuose byrėjo apie 3 t/ha-1, vėliau– apie 2–2,5 t/ha-1. Rapsų sėklų supirkimo kainos gana aukštos, palyginti su ankstesniais metais, todėl galima tikėtis pelno. Tačiau rūpestį kelia galimi derliaus nuostoliai, nes rapsai kai kur netolygiai subrendę, pažeisti kenkėjų ir ligų, piktžolėti. Skaičiavimai rodo, kad net pirmos pjūties laukuose po praėjusių liūčių ant žemės išbyrėjo apie 42–58 kg/ha-1 rapsų sėklų. Tad akivaizdu, kad doroti derlių reikia sparčiai.
Derliaus nuostolių dydis labai priklauso nuo ūkio specialistų sugebėjimo nustatyti optimalų rapsų ar javų pjūties laiką ir paruošti pasėlius kūlimui.
Nevienodai subręsta
Mūsų bendrovėse jau prasidėjo didžioji javapjūtė. Priminsime, kad pjūties laiką nulemia ne tik natūralios brandos laikas, bet ir kiti veiksniai: natūrali augalų brandos eiga, būsimo derliaus paskirtis ir vertė, priešsėlinė paskirtis, galimų derliaus nuostolių dėl pjūties vėlavimo minimizacija, augalų apsaugos sėjomainoje reikalavimai, organizaciniai ir ekonominiai kriterijai.
Be abejo, lauko augalų derliaus nuėmimo laiką lemia jų technologinės brandos laikas. Jokie kiti kriterijai jam prilygti negali. Laiko skirtumas tarp anksčiausiai ir vėliausiai subręstančių lauko augalų yra 30 dienų. Jį lemia botaninės rūšies ypatumai. Net ir skirtingos tos pačios augalų rūšies veislės turi nevienodą brandos laiką, kuris gali skirtis dviem savaitėmis. Brandos laikui didelės įtakos turi klimato sąlygos ir agrotechnika. Todėl praktikoje dažnai nutinka taip, kad tuo pat laiku subręsta įvairios javų rūšys ir rapsai. Tada, į kurį lauką kombainai pirmiausia pasuks, lems derliaus paskirtis ir vertė.
Į kurį lauką pasukti
Rapsų sėklų ir javų grūdų paskirtis gali būti labai įvairi. Pagrindinės jų naudojimo sritys yra: sėklai (kuri savo ruožtu skirstoma į elitinę ir tolesnių generacijų numerius), maistui (taip pat turi daug reikalavimų), pramoniniam perdirbimui ir pašarų gamybai. Jei visi paskirties kriterijai sutampa, vadovaujamės produkcijos supirkimo kaina (verte). Ūkininkai pirmumą teikia tik sėklai skirtiems pasėliams.
Trečias pjūties prioriteto kriterijus yra konkretaus augalo vieta sėjomainoje ir jo priešsėlinė vertė. Niekas neabejoja, kad, esant vienodiems kitiems kriterijams, kombainus pirmiausia siunčiame į tuos laukus, kuriuose žadame sėti žieminius rapsus ar žieminius miežius. Toliau seka kvietrugių, rugių ir kviečių laukai. Vasarojaus sėjai skirtų laukų derliaus nuėmimo prioritetinė seka yra: vasariniai kviečiai, vasariniai miežiai, vasariniai rapsai, vasariniai kvietrugiai, avižos.
Ne mažiau svarbus ir ketvirtas prioritetinės sekos kriterijus– galimų derliaus nuostolių dėl pjūties vėlavimo sumažinimas. Įvairios augalų rūšys bei jų veislės gali iš esmės skirtis pagal galimus derliaus nuostolius dėl pjūties vėlavimo. Pagal šį veiksnį lauko augalų kūlimo seka būtų: žieminiai ir vasariniai miežiai, žirniai, žieminiai ir vasariniai rapsai, žieminiai rugiai, kvietrugiai ir žieminiai kviečiai. Derliaus nuostoliai dėl pjūties vėlavimo taip pat labai priklauso nuo pasėlio pažeidimų (ligų, kenkėjų ir kt.), išgulimo ir piktžolėtumo. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius galima padėti iki minimumo sumažinti derliaus nuostolius. Todėl ankštarų užklijavimas aventroliu tikrai sumažintų didesnių derliaus nuostolių tikimybę net kelis kartus.
Dar ne vėlu purkšti vasarinius augalus
Dabar yra optimalus laikas „inventorizuoti“ visus rapsų bei javų pasėlius pagal jų tinkamumą nuimti derlių ir priimti sprendimus. Dar ne per vėlu labiau piktžolėtus ar išgulusius pasėlius purkšti neatrankinio veikimo herbicidais. Taip darydami ir piktžoles sunaikiname, ir kultūrinius augalus tolygiai „išdžioviname“. Nustatyta, kad 7–10 dienų prieš pjūtį herbicidais apipurškus javų ar rapsų pasėlius, kombainų veikimo našumas padidėja net 15–25 proc., o grūdų drėgmė sumažėja 2–3 proc. Dar geresnio efekto ruošiant sėklinius javų ar žieminių rapsų laukus pjūčiai pasiekiama juos nupurškus džiovikliu Reglon Super (2–3 l/ha-1) 3–4 dienos iki jų pjūties.
Siekiant padidinti derlingumą ir pagerinti grūdų kokybę neišguldytus vasarinių javų ir vasarinių rapsų pasėlius dabar galima tręšti per lapus karbamido tirpalais (rekomenduojama norma– 20–30 kg/ha-1).Virginijus Paltanavičius
