Šią savaitę prasideda ES valstybių vadovų susitikimas, kuriame tikimasi užglaistyti nesutarimus dėl naujosios Europos Sąjungos konstitucijos. Tai leistų neseniai pareigas pradėjusiems eiti naujiesiems šalių lyderiams sutelkti dėmesį į kur kas svarbesnes problemas – pradedant bloko plėtra, baigiant užsienio politikos vis kategoriškesne tampančios Rusijos atžvilgiu formavimu, rašo JAV dienraštis „The Wall Street Journal“.
Dvejus metus trunkantys ginčai dėl naujosios konstitucijos po to, kai ją referendumuose atmetė Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai, paralyžiuoja visos eilės ES politinių ir ekonominių tikslų aptarinėjimą, rašo dienraštis.
Oficialieji Vokietijos ir kitų valstybių asmenys teigia, kad noras išspręsti konstitucijos klausimą ir pereiti prie svarbesnių problemų nagrinėjimo toks stiprus, kad artėjama prie kompromisinio šio dokumento varianto priėmimo.
Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame 27 ES šalių vadovų susitikime bene svarbiausia kliūtimi taps Lenkijos prieštaravimas, konstatuoja dienraštis. Varšuva laikosi savo ES įstatymų dėl vidinio balsavimo pataisų varianto, siekdama turėti daugiau įtakos bendriems ES sprendimams, praktiškai prilygstančios Vokietijos ir kitų didesniųjų bloko šalių įtakai.
Šiuo metu ES pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vadovausianti artėjančiam šalių vadovų susitikimui, praėjusį savaitgalį buvo susitikusi su Lenkijos ir Čekijos prezidentais, bandydama – kol kas nesėkmingai – juos perkalbėti.
Vokietijos atstovai pažymėjo, kad norint priimti sprendimą dėl konstitucijos prireiks pavadinti ją sutartimi ir atsisakyti teiginių dėl vieningos valstybės atributų – pavyzdžiui, ES vėliavos ir himno. Gali būti, kad nebeliks ir skyriaus apie žmogaus ir socialines teises.
Teks peržiūrėti planus dėl ES užsienio reikalų ministro posto steigimo, tačiau valstybių užsienio reikalų ministerijos, kiti tokios pačios paskirties valdymo organai ir jų biudžetai bus konsoliduoti. Tai numatyta dabartinėje dokumento versijoje, „The Wall Street Journal“.
Gali būti, kad bus pakeistas ir pirmininkavimo ES terminas – jis truktų 5 metus, tuo tarpu dabar ES pirmininkaujančios šalys keičiasi kas pusę metų. „Piliečiai tikisi iš mūsų, politikų, kad mus jaudintų jų problemos, o ne mes patys“, - praėjusią savaitę kalbėdama Vokietijos parlamente pareiškė A. Merkel.
Jei Vokietijai pavyks pasiekti, kad šis susitarimas būtų pasirašytas, žemesnio lygio valdininkai suderins detales, stengdamiesi, kad sutartis pradėtų veikti 2009m.
Tačiau ko gero konstituciją reikės dar labiau sušvelninti lyginant su ta jos versija, kurią A. Merkel praėjusią savaitę pasiūlė Vokietijos parengtame memorandume, rašo „The Wall Street Journal“. Jis turėtų tapti valstybių vadovų derybų atspirties tašku. Šeštadienį Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis po 4 valandas trukusio pokalbio su A. Merkel pareiškė, kad nepakeitė savo pozicijos, nors ir išsakė „įsitikinimą“, kad susitikimo Briuselyje metu bus rastas sprendimas ir sutartis bus pasirašyta.
Nesugebėjimas pasiekti susitarimą dėl konstitucijos projekto trukdo aptarinėti galimą ES plėtrą, ypač Turkijos priėmimą. Ginčai taip pat apsunkina vieningos užsienio politikos Rusijos atžvilgiu formavimą ir bendradarbiavimą teisėsaugos srityje.
Valdininkai taip pat tikisi, kad nesutarimų dėl konstitucijos sureguliavimas palengvins vieningo požiūrio į visos eilės svarbiausių ES problemų formavimą tuo metu, kai politinis klimatas keičiasi į geresnę pusę, rašo „The Wall Street Journal“.
„Politikos vėjas dabar palankesnis, nei anksčiau, - pastebėjo Londone veikiančio Europos reformų centro ekspertasH. Bradly. – ES ekonomika geresnė, nei praeityje, o politikų, susipykusių dėl JAV sprendimo 2003 m. įsiveržti į Iraką, karta galutinai pasitrauks nuo scenos kartu su D. Britanijos premjeru T. Blairu“, - sakė jis.
Dabar, kai didžiausioms ES valstybėms vadovauja nauji žmonės – A. Merkel Vokietijoje, N. Sarkozy Prancūzijoje, o D. Britanijoje kitą savaitę premjero pareigas pradės eiti G. Brownas – sustiprėjo viltis, kad bus galima imtis realių problemų, vos tik bus išnagrinėtas konstitucijos klausimas, teigia dienraštis.
Darbotvarkės sąrašo pradžioje – bendros energetinio saugumo ir kovos su klimato pokyčiais politikos nustatymas, o taip pat ES įstatymdavystės principų ir biudžeto peržiūrėjimas siekiant stimuliuoti ekonominį augimą aukštųjų technologijų ir paslaugų srityse.
Pirminiam konstitucijos projektui pritarė 18 ES šalių, 9 balsavo „prieš“. Iki liepos ES pirmininkaujanti Vokietija rodo ekvilibristikos stebuklus – jai reikia parengti dokumentą, kurio priimtinumu valstybių vadovai galėtų įtikinti savo šalių piliečius, nesudarydami įspūdžio, kad teko daryti nuolaidas.
D. Britanija nori sumažinti sričių, kuriose pagal sutarties projektą bus leidžiama priiminėti sprendimus balsų dauguma, o ne visuotiniu sutarimu, skaičių. Pati svarbiausia iš jų – teisėtvarka, kuri D. Britanijai ypač rūpi dėl jos bendrosios teisės tradicijų, tuo tarpu didžioji ES šalių dalis remiasi kitokiais teisiniais pagrindais.
Londonas taip pat susirūpinęs dėl to, kad ES įgijus tarptautinį teisinį statusą, kuris suteiks galimybę Europos Sąjungai turėti savo atstovus pasaulinėse organizacijose, D. Britanija gali prarasti nuolatinę narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Gali būti, kad dėl to nuogąstauja ir kita Saugumo Tarybos nuolatinė narė – Prancūzija.
Nyderlandai siūlo, kad sutartyje būtų ypatingai aptarti narystės ES kriterijai, tačiau kitos šalys būgštauja, kad tokiu atveju sprendimus dėl naujų narių priėmimo pradės priiminėti teismai, o ne vyriausybės, teigia dienraštis.
Vokietijos oficialiųjų asmenų teigimu pati sudėtingiausia problema, kurią reikės išspręsti – didesnės įtakos balsavimo procedūrose siekiančios Lenkijos reikalavimas. Pagal dabartinį projektą kiekviena ES valstybė gaus savo gyventojų skaičiui proporcingą balsų kiekį, tad Vokietija dvigubai pranoks Lenkiją. Kol kas abi šios valstybės balsavimu metu turi beveik vienodą „svorį“. Lenkija agituoja už nelygybę panaikinantį modelį, tačiau ją palaiko tik Čekija.
ES plėtra vyko iš esmės dėl valstybių, siekiančių glaudžiau integruotis į sąjungą, ir šalių, kurios ragino priiminėti naujas nares, kompromiso. Tačiau 2005 m., kuomet konstitucijos projektas buvo atmestas, siekti tokių kompromisų pasidarė sunkiau.
Prancūzijos prieštaravimai dėl Turkijos pateiktos narystės ES paraiškos sustiprėjo po to, kai prancūzai referendume atmetė konstituciją. Derybos faktiškai įstrigo. O diskusija, ar verta siūlyti galimos narystės ES „meduolį“ tokioms šalims, kaip Ukraina, apskritai nutrūko, tad šių šalių viltys integruotis į Vakarus pakibo ore. Fiasko dėl konstitucijos taip pat lėmė „aptakesnes“ ekonominių įstatymų normų formuluotes, kuriomis iš pradžių buvo siekiama sukurti ES vieningą paslaugų rinką, rašo „The Wall Street Journal“.
