Nesikankite! Apskaičiuokite savo greitį!
Antrosioms olimpinėms žaidynėms besirengianti 35 metų Diana Lobačevskė kaip didžiausią lietuvių bėgikų blogybę išskyrė neapskaičiuotą greitį. „Daug pradeda per greitai, visiems atrodo didžiausias tikslas išbėgti pirmiems iš starto linijos, greičiau nei šalia bėgantis kaimynas, tačiau nepagalvoja, kad galutinis rezultatas yra finiše – pabaigoje reikia greitai bėgti, o ne pradžioje“, - aiškino ji.
Anot maratonininkės, dauguma galbūt dar nejaučia bėgimo tempo, nemoka paskirstyti jėgas: „Todėl tenka mėlynuoti pusę distancijos, kentėti, kas tikrai neatneša malonumo. Pasaugokite save pradžioje, ypač bėgantieji pusę maratono ir daugiau. Reikia pirmą pusę ramiau bėgti, nežiūrėti į kitus, bėgti su savimi, sekti savo savijautą. Bėgant ilgą nuotolį tikrai užteks kilometrų tempui padidinti. Tegu kūnas įsivažiuoja, kaip reikiant įšyla, o tada galima padirbėti antroje pusėje.“
Dar vienas „kliūnantis“ dalykas – kvėpavimas. „Kai kurie kvėpuoja tokiais įdomiais skleidžiamais garsais, o tai labai apsunkina bėgimą. Nereikia išradinėti naujonių kvėpuojant. Čia ne joga, o bėgimas. Bėgant kvėpuojama per burną“, - teigė Diana.
Nekliuksintis vanduo ir „nebėgantys“ papildai
Jo akyla akis pastebėjo ir dar vieną bėdą – kad kai kurie bėgikai prigeria per daug vandens: „Taip apsunkini pats save. Turi atsigerti minimaliai, kad nekliuksėtų du litrai vandens skrandyje. Kai kurie bėgikai tiek neišprakaituoja, kiek išgeria per treniruotę. Daugiau gerti reikia kaip ypač karšta, bet nereikia per daug.“
Vieta ir laikas paminėti mitybą ir papildus. „Daugelis bėgiojančių galvoja, kad papildai daro stebuklus, kad jie už juos „bėgs“. Tikrai taip nėra, ne papildai „bėga“, o jūs turite treniruotis. Reguliarios treniruotės, tinkama mityba ir poilsis atneša gerą rezultatą. Nebus režimo, nebus ir rezultato“, - teigė maratonininkė.
Itin svarbus momentas yra avalynė. Net ir esant daugybei informacijos bei specialistų konsultacijoms mėgėjai renkasi netinkamus bėgimo batelius. „Jie gali būti gražūs, bet svarbiausia – patogūs. Su didesniu svoriu bėgiojantys turi rinktis storesniu padu, tai padeda išvengti „atidaužymo“, sąnariams mažesnė apkrova, nereikia griebtis ir taip vadinamų „maratonkių“, nes neva draugas tokias turi. Turi rinktis tai, kas tinka tau“, - rekomendavo D. Labočevskė.
Stiprink kūną ir atsižvelk į signalus
Jai pritarė ir į Rio bilietą neseniai iškovojusi 28 metų Vaida Žūsinaitė. „Bateliai turi būti ne tik skirti bėgimui, bet ir tikti pėdai. Galima padaryti pėdos tyrimą ir pagal tai išsirinkti batelius. Taip pat nepatarčiau rinktis vadinamųjų varžybinių batelių plonu padu pradedantiesiems arba tiems, kurių pėda silpna“, - sakė ji.
Bėgikė atkreipė dėmesį, kad nepakanka galvoti, kad norint bėgti, užteks tik bėgti ir nieko daugiau: „Patarčiau prieš pradedant bėgioti sustiprinti kūną, paruošti jį bėgimui. Daug dėmesio skirti pėdoms, presui, nugarai, kojų, dubens raumenims. Taip pat pradžioje patarčiau bėgioti lėtai, atsižvelgiant į pulsą, o ne žiūrėti kaip bėga kiti. Pirmiausiai reikia sustiprinti širdį, o ne alinti ją per dideliu tempu.“
Ji įspėja, kad nereikėtų ignoruoti organizmo siunčiamų signalų. „Jeigu kažką skauda arba dingsta noras bėgioti, tai ženklas, kad kažką darote ne taip, galbūt trūksta vitaminų, todėl reikia pailsėti ir pasikonsultuoti su profesionalais“, - aiškino olimpietė.
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida jos nuomone yra per greitai keliamas krūvis. „Bėgimo atstumą reikėtų didinti palaipsniui atsižvelgiant į savo organizmą. Taip pat nepatarčiau iškart rinktis didelius atstumus varžybose, nes tam reikia pasiruošimo. Kartais per dideli tikslai numuša norą bėgioti, ypač kai būna nepasiekiami arba pasiekiami per kančias“, - tvirtino V. Žūsinaitė.
Neimkite ne savo gėrimą!
Olimpinėse žaidynėse taip pat debiutuosiantis Remigijus Kančys atkreipė dėmesį į starto poziciją. Anot maratonininko, daugelis nepasirenka starto vietos pagal savo pajėgumą: „Lėtesni bėgikai atsistoja į priekį ir taip trukdo greitesniesiems startuoti. Būna atvejų, kai dėl to starte bėgikai griūna.“
Stajeris taip pat akcentavo, kad daugelis mėgėjų nepasirenka tinkamo varžybinio tempo: „Kol jėgų daug, tai pradžioje bėga greitai, o antroje distancijos dalyje vėliau tenka ir paeiti. Tačiau ši pastaba galioja labiau pradedantiesiems.“
Lietuvoje ne viename bėgime dalyvavęs Remigijus atkreipė dėmesį, kad ir trasoje atsiranda ilgapirščių – pasisavinami svetimi gėrimai. „Per maratoną bėgikai susideda gėrimus tam skirtoje vietoje, o kiti bėgdami tiesiog juos pasiima kaip savo. Gėrima pasiruošęs bėgikas taip lieka be nieko ir tai gali pakenkti tiek jo savijautai, tiek rezultatui.“