Didžiausią grėsmę gynybiniam aljansui Kaliningradas kelia dislokuotos „Iskander M“ balistinės raketos, o taip pat karinio jūrų laivyno laivai. Leidinyje pažymima, kad šiuo metu turimos kaimyninės Lenkijos ir Baltijos šalių pajėgos šiame regione neturi daug galimybių priešintis rusų pajėgoms.
Rusams dislokavus Kaliningrade S-300 ir S-400 oro gynybos sistemas, pažeidžiama tapo visa oro erdvė nuo Varšuvos Lenkijoje iki Vilniaus Baltijos šalyse, rašoma leidinyje. Estija taip pat yra dengiama S-400 sistemų Sankt Peterburge ir galingų radarų Kaliningrade, kurių veikimo nuotolis – iki 6 tūkst. kilometrų. Rusija Baltijos jūros regione įgijo labai stiprias karines jūrų ir oro erdvės pozicijas, užgoždama ten savo kaimynines šalis.
NATO: „Iskander“ dislokavimas yra nedraugiškas aktas
Vasario 10-ąją JAV gynybos ministerijos atstovas Johnny Michealas pareiškė, kad Kaliningrado srityje dislokuoti taktiniai „Iskander“ kompleksai nepažeidžia kokių nors dvišalių JAV ir Rusijos susitarimų. Tačiau Pentagono atstovas pažymėjo, kad Rusijos vakarinėje pusėje dislokuotos trumpojo nuotolio balistinės raketos „verčia apgailestauti dėl tokio destabilizuojančio žingsnio“, kuris, be viso kito, sukels nereikalingą įtampą tarp Rusijos ir jos kaimyninių šalių.
Panašiai NATO šalių atstovai kalbėjo ir anksčiau. 2016-aisiais naujienų agentūra citavo vieną iš aljanso atstovų, kad „Iskander“ dislokavimas Baltijos jūros regione nepadeda sumažinti įtampos ir atstatyti santykių prognozavimo tarp Maskvos ir NATO galimybių.
Rusijos veiksmus mūsų regione aljansas tuomet įvardijo kaip „agresyvų militarizmą“. Rusijos atstovai būtinybę dislokuoti šią ginkluotę paaiškino tuo, kad JAV plečia savo priešraketinės gynybos tinklą NATO šalių teritorijose.
Primename, kad NATO šalys stiprintis gynybą ėmėsi po 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos ir baimės dėl galimos tolimesnės Rusijos agresijos.
