Didžiausias Europoje Roterdamo uostas tapo penktadaliu didesnis, o Nyderlandai iš jūros atkovojo dar truputį sausumos. Tam išleista beveik 3 mlrd. eurų, bet tikimasi, kad lėšos, nors negreitai, atsipirks.
Reikėjo ne tik 3 mlrd. eurų, bet ir daugybės smėlio, kad sekluma taptų sausuma. Projektas „Maasvlakte 2“ pradėtas įgyvendinti prieš ketverius metus, ir Roterdamo uostas dabar didesnis 2 tūkst. hektarų, jo plotas – 12 tūkst. hektarų.
Roterdamo uoste ir jo komplekse dirba 90 tūkst. žmonių, dabar bus galima įdarbinti dar 6 tūkstančius. Į Roterdamą galės atplaukti geroka daugiau laivų, net didžiausių konteinervežių.
„Atlikti paskutiniai darbai, baigtas pilti paskutinis pylimas, iš jūros atimta sausuma saugi. Gali pradėti dirbti konteinerių terminalas, o poros metų pirmieji konteinervežiai galės atplaukti ir išplaukti iš šio uosto“, – teigė Roterdamo uosto vadovas Hansas Smitsas.
Į darbų pabaigos ceremoniją atvyko Nyderlandų karalienė, juk Jos didenybės valdoma teritorija tapo didesnė.
Ekspertai nesitiki, kad investicijos atsipirks po kokių 10–15 metų, reikės mažiausiai 25-erių. Tačiau net ir sunkmečio Europoje sąlygomis šis Nyderlandų regionas nesiskundžia, investicijoms klimatas palankus.
Roterdamas labai svarbi transporto grandis, per jį keliauja ne tik gaminiai, bet ir grūdai, nafta, taip pat geležies rūda Vokietijos aukštakrosnėms, kurios aprūpina jos automobilių pramonę.
J. Paškevičiūtė
