„Vitol“ komentuoti atsisakė, tik patvirtino, kad „Bloomberg“ paskelbtas straipsnis, kuriame ši žinia pasirodė anksčiau, yra tikslus.
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Australija paskelbė draudimus importuoti rusišką naftą.
Didžiosios bendrovės, įskaitant „Shell“, „TotalEnergies“ ir „Neste“, taip pat nustojo pirkti rusišką žaliavą arba pareiškė, kad tai padarys iki 2022 m. pabaigos, o bankai, prekiautojai, vežėjai ir draudimo bendrovės stengiasi išvengti Vakarų finansinių sankcijų.
Kadangi Rusijos nafta daugeliui pirkėjų tapo toksiška, jos etaloninė „Urals“ nafta pasaulinėje rinkoje parduodama su vis didesne nuolaida. Dabar jos kaina yra 34 doleriais (31,26 euro) už barelį mažesnė nei „Brent“ rūšies naftos.
Rusiškos naftos tiekimas rinkoje sumažės
Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad balandžio mėn. rusiškos naftos tiekimas sumažės 1,5 mln. barelių per dieną, o nuo gegužės mėn., pirkėjams vis labiau nusigręžiant, tiekimas gali sumažėti iki 3 mln. barelių per dieną.
„Nors kai kurie pirkėjai, ypač Azijoje, padidino smarkiai atpigusių rusiškų žaliavų pirkimą, įprasti pirkėjai mažina pirkimus. Kol kas nematoma ir ženklų, kad padidėtų į Kiniją vežamas kiekis“, – teigė agentūra.
Praėjusiais metais „Vitol“ pajamos beveik padvigubėjo ir pasiekė 279 mlrd. dolerių (256,5 mlrd. eurų), nes, ekonomikai atsigaunant po pandemijos, pasaulinė naftos paklausa taip pat atsigavo. Bendrovė pernai, jos interneto svetainės duomenimis, per dieną parduodavo 7,6 mln. barelių naftos žaliavos ir kitų jos produktų.
Tai yra daugiau nei Rusijos kasdienis naftos eksportas, kuris, TEA vertinimu, 2021 m. sudarė apie 4,7 mln. barelių. Iš jų apie 2,4 mln. barelių per dieną keliavo į Europą.
Tačiau yra ženklų, kad Europos Sąjunga gali būti kita atsisakančiųjų rusiškos naftos eilėje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad blokas svarsto galimybę įvesti naftos embargą kaip naujo sankcijų etapo dalį.
Bendras šio didėjančio embargo poveikis gali būti didesnės naftos kainos visame pasaulyje. TEA duomenimis, Rusija yra antra pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja (po Saudo Arabijos), pernai jai teko 14 proc. pasaulinės naftos pasiūlos.
Kovo pradžioje „Brent“ naftos, kuri laikoma pasauliniu etalonu, kaina pakilo ir trumpam viršijo 139 JAV dolerių (127,78 eurų) už barelį – 14 metų maksimumą, tačiau vėliau vėl nukrito iki maždaug 107 JAV dolerių (98,36 eurų).
Suderintas 240 mln. barelių naftos atsargų išleidimas iš Jungtinių Valstijų ir TEA šalių narių galėtų padėti sumažinti kainas ir kompensuoti sumažėjusį rusiškos naftos tiekimą.