Nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų vasario mėnesio didžiausia „ERGO Insurance“ išmokėta suma už žalą slidinėjant siekė daugiau nei 3,5 tūkst. litų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai maksimali išmoka buvo net keturis kartus didesnė – apie 14 tūkst. litų.
Į draudimo apmokamą sumą įskaičiuojamos greitosios pagalbos, transportavimo bei kitos su asmens gydymu susijusios išlaidos. „Ne pirmą kartą į slidinėjimo kurortus susiruošę lietuviai dažniausiai teiraujasi, ar nelaimės atveju bus apmokėtas transportavimas helikopteriu iki artimiausios ligoninės, – galbūt dėl to, kad ši išlaidų dalis patyrus traumą sudaro didelę dalį žalos sumos“, – teigia „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.
Slidinėjimo instruktore Austrijoje dirbanti lietuvė Eglė Čėsnaitė teigia, kad norint jaustis saugiam kalnuose, kaip ir keliuose, būtina laikytis taisyklių.
„Slidinėjimo pamokas savo mokiniams visada pradedame nuo supažindinimo su kalnų taisyklėmis: atsargumo, saugaus greičio, tinkamų trasų pasirinkimo, savo įgūdžių įvertinimo bei blaivaus proto. Tačiau, kad ir kaip atsargiai čiuoši pats, slidinėjimas yra toks sportas, kuriame visada yra tikimybė susižeisti, todėl žmogus, čiuožiantis iš galo, yra atsakingas už slidinėtojus priešais. Paradoksalu, tačiau neatsargiausiai slidinėja labiausiai patyrę slidininkai, kuriems norisi išbandyti statesnes ir pavojingesnes trasas“, – pasakoja E. Čėsnaitė.
Traumas kalnuose patiria tiek naujokai, tiek patyrę mėgėjai, save laikantys profesionalais, todėl draudikai ragina nepamiršti saugaus slidinėjimo taisyklių, mūvėti šalmą, rinktis trasas pagal savo patirtį ir fizinį pasirengimą, o prieš čiuožiant atsakingai apžiūrėti ir paruošti slidinėjimo įrangą.
„ERGO Insurance“ duomenimis Baltijos šalyse, estai prieš keliaudami slidinėti dažniau yra linkę apdrausti ir savo bagažą, o lietuviai apsiriboja medicininių išlaidų draudimu. Tačiau jau keleto paskutinių metų praktika rodo, kad lietuviai vykdami į kalnus vis dažniau renkasi ir civilinės atsakomybės draudimą.
