Nepasiteisinęs gydymas antidepresantais kelia įtarimų, kad ir kiti vaistai iš tikrųjų yra neefektyvūs.
Garsūs medicinos tyrimų specialistai pasmerkė farmacijos pramonėje paplitusią praktiką laikyti paslaptyje dalį informacijos apie savo produktus. Tai daroma siekiant naudos sau, rašo D. Britanijos dienraštis „The Independent“. Dėl tokių farmacijos bendrovių veiksmų pacientai vartoja vaistus, kurie, kaip manoma, neduoda jiems naudos ar net yra kenksmingi.
Pasak dienraščio, JAV, D. Britanijos ir Kanados medicinos ekspertai pasmerkė transnacionalines farmacijos bendroves už informacijos apie klinikinius vaistų bandymus įslaptinimą. Tokia praktika sudaro sąlygas daryti šališkas išvadas, nutylėti apie nepatogius atradimus ir pasirinktinai, atsižvelgus į rinkos interesus, skelbti jų rezultatus. Šios rinkos apimtis 2006 m. D. Britanijoje siekė 10,1 mlrd. svarų sterlingų – bemaž 11 proc.visų Valstybinės sveikatos apsaugos tarnybos išlaidų.
Pasak dienraščio, neseniai buvo surengta dar viena ataka prieš tokią farmacijos bendrovių praktiką. Ją paskatino šiuolaikinių antidepresantų, įskaitant prozaką („Prozac“) ir seroksatą („Seroxat“), paskelbtų ir neskelbtų klinikinių bandymų rezultatų analizė. Ji atskleidė, kad šie preparatai klinikiniu požiūriu daugumą pacientų veikia ne efektyviau, nei placebas (neveiklieji preparatai, skiriami ligoniams įtaigos tikslais). Vis dėlto medikai sako, kad pacientams nereikėtų nutraukti preparatų vartojimo nepasitarus su savo gydytoju.
Tai pirmasis atvejis, kai medicinos tyrimų specialistams iš D. Britanijos, JAV ir Kanados pavyko pasinaudoti įstatymais dėl informacijos laisvės siekiant gauti visus duomenis, kurie siunčiami reglamentuojančiosioms valstybių institucijoms pateikus paraišką dėl vaisto gamybos licenzijos, rašo „The Independent“. Kai kuriais atvejais ši informacija nebuvo skelbiama 20 metų. Per paskutiniuosius du dešimtmečius šie preparatai, žinomi bendru serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) pavadinimu, tapo perkamiausiais antidepresantais ir savo gamintojams atnešė milijardines pajamas. Naujausias medicinos tyrėjų atradimas liudija, kad šie pinigai, ko gero, buvo išleisti tuščiai, pabrėžia „The Independent“. Įstatymas įpareigoja vaistų gamintojus padavus paraišką licenzijai pateikti reglamentuojančiosioms institucijoms visą informaciją apie preparatą – ir skelbtą, ir neskelbtą. Tačiau ši taisyklė netaikoma D. Britanijos Nacionaliniam sveikatos ir klinikinės kvalifikacijos institutui (NICE), kuris vertina vaisto rentabilumą ir teikia medikamentų vartojimo rekomendacijas Valstybinei sveikatos apsaugos tarnybai.
„Reglamentuojančiosios institucijos gali naudotis bet kokia informacija. Tuo tarpu mes turime prieigą tik prie paskelbtų duomenų. Mes prašome, kad bendrovės pateiktų mums neskelbtus duomenis, bet tai veikiau jų geros valios aktas – suteikti mums tokią informaciją ar ne. Mes neturime įgaliojimų jos reikalauti. Visa problema – tai priklausomybė nuo bendrovės geros valios“, - dienraščiui sakė NICE klinikinių ir sveikatos apsaugos problemų direktorius Peteris Littlejohnsas.
Cochrane‘o centras – tarptautinė organizacija, vienijanti daugiau nei 100 šalių medicinos tyrėjus –išleido daugiau nei 3 tūkstančius paskelbtų klinikinių tyrimų rezultatų apžvalgų siekdamas gerinti medicinos praktiką. Šio centro D. Britanijos skyriaus direktorius profesorius Mike‘as Clarke‘as tvirtina, kad medicinos paslaugos kenčia dėl farmacijos pramonės nenoro bendradarbiauti.
„Kai mes prašome pateikti mums išsamią klinikinių bandymų informaciją, bendrovė gali paprasčiausiai neatsakyti. Mes turime dar mažiau įgaliojimų, nei NICE. Mokslininkams, kuriems duomenys apie klinikinius tyrimus reikalingi ruošiant išvadas reguliuojančiosioms valstybės institucijoms, prieiga prie tokios informacijos yra tiesiog būtina. Kadangi mes disponuojame tik puse šios informacijos, tai yra, paskelbtais duomenimis, nežinome, ar galima tikėti liudijimais, kad vaistas iš tikrųjų veikia. Tai verčia mus abejoti, ir tai didelė problema. Farmacijos bendrovės siekia pelnų, bet juk jos taip pat turi užtikrinti ir efektyvią sveikatos apsaugą“, - sakė profesorius Clarke‘as.
Pasak dienraščio, įstatymo, įpareigojančio farmacijos pramonę skelbti tyrimų rezultatus, projektas buvo įtrauktas į 2005 m. leiboristų partijos programą, o šių metų sausio pabaigoje Bendruomenių rūmų specialusis sveikatos apsaugos komitetas pareikalavo suteikti NICE neribotą prieigą prie visų vaistų klinikinių bandymų rezultatų.
Pasak D. Britanijos vyriausybės atstovų, juos pasiekė informacija, kad įstatymas, įpareigojantis farmacijos įmones skelbti visus bandymų rezultatus, negali būti priimtas. Mainais siūlomas „savanoriškas sprendimas“, pagal kurį būtų sukurta visų D. Britanijos teritorijoje atliekamų klinikinių bandymų informacijos paieškos sistema. Be to, būtų bandoma siekti, kad tokią pat informacijos skelbimo sistemą sukurtų ir Europos Sąjunga.
D. Britanijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovo teigimu ministerija planavo paremti įstatymą dėl privalomo klinikinių tyrimų rezultatų skelbimo, tačiau teisininkai pareiškė, kad tai prieštarauja ES teisei. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos darbo grupė nagrinėja, kaip pagerinti keitimąsi informacija apie vaistų klinikinius bandymus, ir netrukus ruošiasi paskelbti ekspertinį įvertinimą.
Kol kas farmacijos pramonė neketina atsisakyti savo strategijos, skelbia „The Independent“. D. Britanijos Farmacijos pramonės asociacijos vaistų departamento vadovas Richardas Tineris dienraščiui teigė, kad reglamentuojančiosios institucijos gali naudotis visais duomenimis – „absoliučiai visais“. „NICE nėra reglamentuojančioji institucija, ji priima sprendimą, ar Valstybinė sveikatos apsaugos tarnyba turi naudoti vieną ar kitą vaistą... Aš nematau priežasčių, kodėl kompanijos galėtų riboti prieigą prie duomenų – viskas priklauso nuo to, ko būtent jų prašo. Šiandien mūsų pramonės šaka tapo kur kas skaidresnė, nei prieš 10 metų“, - sakė jis.
Savo ruožtu bendrovės „GlaxoSmithKline“, gaminančios seroksatą, atstovai prieš kelias dienas pareiškė „visiškai remiantys idėją skelbti visus klinikinių bandymų rezultatus“ ir savo iniciatyva paskelbę internete visus su seroksatu susijusius duomenis „nepriklausomai nuo tyrimų rezultatų“, rašo „The Independent“.
