Jei manote, kad mokslo pasaulyje nėra aferistų, apgavysčių, falsifikavimo ar begėdiško sukčiavimo, labai klystate. Juk ir čia darbuojasi žmonės, o ne robotai, todėl viskas, kas žmogiška, mokslininkams nėra svetima, įskaitant norą išgarsėti ar pasipelnyti.
Žurnalas „The Scientist“, apžvelgęs didelio atgarsio 2012-aisiais susilaukusius skandalus mokslo pasaulyje, sudarė savąjį didžiausių praėjusių metų mokslinių apgavysčių sąrašą. Į jį pateko 4 skandalingos istorijos.
10 falsifikavimo metų
Kentukio valstijos universiteto (JAV) biomedicinos tyrėjas Ericas Smartas 2012 m. pagaliau buvo sučiuptas už rankos. Paaiškėjo, kad šis mokslininkas per pastaruosius 10 metų savo paskelbtuose moksliniuose straipsniuose buvo sufalsifikavęs ne mažiau kaip 45 tyrimų rezultatus. E. Smartas tyrė molekulinius širdies bei kraujagyslių sistemos ligų bei diabeto mechanizmus. Jo paskelbti moksliniai darbai buvo gerai vertinami, nors autorius, pasirodo, rėmėsi neegzistuojančiais bandymų su pelėmis modeliais.
Pasak biomedicinos specialistų, daktaro E. Smarto straipsniai buvo dažnai cituojami į šią sritį besigilinančių jo kolegų. Išaiškėjus apgavystei E. Smartas pats atsistatydino iš pareigų Kentukio universitete ir savo noru atsisakė paraiškų federaliniams grantams gauti per artimiausius 7 metus. Dabar jis dirba chemijos mokytoju vienoje Kentukio mokykloje.
Rekordinis klastojimas
Japonų anesteziologas Yoshitaka Fujii pasiekė rekordą paskelbęs daugiausiai mokslinių straipsnių, kuriuose operuojama suklastotais duomenimis. Kol pagaliau buvo nutvertas už rankos, jis paskelbė net 172 tokius straipsnius. Falsifikuoti tyrimų duomenis jis pradėjo dar 1993 m. studijuodamas Tokijo medicinos ir odontologijos universitete. Vėliau jis tokią praktiką tęsė dirbdamas Tsukubos ir Toho universitetuose, kol pagaliau 2012 m. buvo išmestas iš darbo.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Y. Fujii iš tikrųjų niekada nėra matęs pacientų, kurių sveikatos duomenimis rėmėsi savo klinikiniuose tyrimuose, nėra gavęs medicinos etikos komiteto leidimo savo tyrimams vykdyti ir klaidindavo savo straipsnių bendraautorius, kartais įrašydamas jų pavardes į savo straipsnių autorių sąrašą be jų žinios ir sutikimo. Nors Y. Fujii yra paskelbęs labai daug sufalsifikuotais duomenimis paremtų straipsnių, manoma, kad šio apgaviko demaskavimas neturės rimtų pasekmių šioje medicinos srityje, nes daugelio jo publikacijų citavimo indeksas yra žemas.
Sufabrikuota teismo ekspertizė
Pasirodo, aklai tikėti teismo ekspertų išvadomis tikrai neverta. Tai patvirtina ir teismo ekspertės chemikės Annie Dookhan, dirbusios Masačusetso Visuomenės sveikatos departamento laboratorijoje, byla. 2012 m. paaiškėjo, kad dėl šios specialistės sukčiavimo iškilo abejonių dėl maždaug 34 tūkst. atliktų galimai narkotinių medžiagų ekspertizių rezultatų. Tyrimas atskleidė, kad Annie Dookhan klastodavo įrašus apie jai tirti skirtus medžiagų pavyzdžius. Nustatyta, kad moteris padirbinėjo parašus ir išvis netirdavo mėginių, nors nurodydavo, kad jie deramai ištirti.
Kolegoms įtarimai kilo dėl itin didelio A. Dookhan produktyvumo: ji deklaravo ištyrusi 9000 mėginių per metus, nors jos kolegos vidutiniškai išanalizuodavo tik apie 3000. Dėl nusikalstamos teismo ekspertės veiklos buvo be pagrindo suimta ir įkalinta daug žmonių, o tikrieji nusikaltėliai buvo neteisėtai paleisti į laisvę.
Kas pagirs, jei ne pats?
Sukčiavimo atvejus mokslo bendruomenėje aptarinėjantys specialistai pernai pastebėjo naują tendenciją: užuot klastoję duomenis ir rezultatus, apgavikai ėmėsi rašyti savo pačių mokslinių darbų ekspertinius vertinimus. Kai kurių mokslo žurnalų redakcijų paprašyti nurodyti kelis atitinkamos srities ekspertus, nesusijusius su tyrimais, kurie aptariami publikuoti skirtuose moksliniuose straipsniuose, mažiausiai 4 mokslininkai nurodė savo kolegų pavardes ir el. pašto adresus, į kuriuos gaunami laiškai iš tikrųjų buvo persiunčimi į jų pačių el. pašto dėžutes.
Ši apgavystė pirmą kartą aikštėn iškilo P. Korėjoje, kai vieno mokslinio žurnalo redaktorius atkreipė dėmesį į tai, jog Dong-A universiteto docentas Hyung-In Moonas pasiūlė jo straipsnį apžvelgti keliams mokslininkams, kurių el. pašto adresai buvo nurodyti su Gmail ir Yahoo domenais. Redaktoriui kilo įtarimų, kodėl mokslininkas nenurodė galimų recenzentų tarnybinių el. pašto adresų su akademinėmis universitetų el. pašto priesagomis.
