Neseniai paaiškėjo, kad JAV Nacionalinė slaptoji tarnyba rinks asmeninius duomenis apie užsieniečius. Tai bus daroma analizuojant „Apple“, „Google“, „Yahoo“, „Youtube“, „Microsoft“ ir „Skype“ duomenis.
Baisu, ar ne? Sakyčiau, šiai istorijai būdingos dvi medalio pusės. Asmens privatumo suvaržymas ir JAV siekis apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų.
Tinklas vis auga
Turint galvoje 2001 metų rugsėjo 11-ąją, kai su „Al-Qaeda“ susiję devyniolika teroristų Niujorke atakavo bokštus dvynius, stebėtis kaip ir nėra kuo. JAV daro viską, kad užkirstų kelią teroristams patekti į šalį.
JAV administracija aiškiai pareiškė, kad duomenys bus renkami apie užsieniečius. Tarkime, patikėjome, kad tik apie juos. Didžiulis seklių tinklas, suprantama, domėsis ir mumis ar konkrečiai jūsų, mielas skaitytojau, kompiuteriu.
Ramina nebent tai, jog esame tiek maži, kad niekas negaiš laiko analizuodamas, ką veikia eilinis Kalabibiškių kaimo bernas, praėjusią savaitę įsijungęs kompiuterį pažaisti „Counter Strike“ arba po dienos darbų panaršęs pornografinius puslapius.
Niekam nerūpės ir Marytė, keikianti savo anytą paskutiniais žodžiais „Skype“ ir besikraunanti lagaminus vykti į Jungtinę Karalystę, tikėdamasi, jog po kurio laiko ten pragyvens iš pašalpų.
Padidins saugumą?
Isterija, kurią jau kelia kai kurios Europos Sąjungos šalys, turi gilesnę prasmę. Tai žvalgybos tarnybų, o ne mūsų karas. Tas sekimo tinklas PRISM galbūt labiau bus naudojamas JAV ir kitų šalių korporacijų kovoje dėl finansinių srautų, prekybos ginklais ar dar velniai žino ko. Mes galime tik spėlioti.
Kiek realiai tas tinklas padidins visuomenių saugumą, apskritai neįmanoma nuspėti. Niekas jums nepateiks duomenų, kiek elektroninių laiškų buvo perskaityta, o kiek ne, kokius atlikote pavedimus naudodamiesi elektronine bankininkyste ir kam. Akivaizdu tik tai, kad kova su terorizmu yra pakankamai svarus argumentas. Net jūs tikriausiai nenutuokiate, kad esate sekami šiuo metu. Ar žinojote, kad, be vaizdo kamerų, metalo detektorių, beveik visuose oro uostuose yra įdiegta dar bemaž 10–12 keleivių sekimo priemonių, apie kurių egzistavimą nė nesusimąstėte. Jau nekalbu apie tai, kas vakar vakarą perskaitė jūsų laiškus arba patikrino, su kuo kalbėjotės telefonu.
Pasipustė padus ir dingo
Sekimo programa PRISM, jei tikėtume, nukreipta į užsieniečius. Bet ar bent įsivaizduojate, kaip Lietuvos saugumo tarnybos patikrina mūsų šalyje prieglobsčio prašančius užsienio piliečius. Ko gero, Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) galimybės ribotos, tad natūralu, kad ši tarnyba veikia sutartinai su partneriais. Kita vertus, kalbant apie saugiklius, kurie užkirstų kelią į Lietuvą patekti radikaliems islamistams, saugumo skylės akivaizdžios.
„Prašau suteikti man priešlėktuvinę slėptuvę“, „Prašau suteikti man Lietuvoje politinį prieglobstį, nes tėvynėje mane gali užmušti ir suvalgyti politiniai kanibalai“. Tai vėjai, kuriuos surašo prieglobsčio prašytojai Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
Tokių prašytojų nuo 1993 metų Lietuvoje buvo per 6 tūkst. Beveik 4 tūkst. negavo prieglobsčio ir turėjo grįžti atgal. Tačiau esmė ne tai. Iš tų daugiau kaip 2 tūkst., kuriems prieglobstis ar „laikinoji apsauga“ vis dėlto buvo suteikta, tik mikroskopinė dalis liko Lietuvoje, nes absoliučiai didžioji jų dalis, pirmai progai pasitaikius, papustė padus į Vakarų Europą.
Lietuva – tik mažytis kelelis islamistui ištrūkti ten, kur vėliau įvykdžius teroro aktą galbūt parodys BBC ar CNN.
Gediminas Stanišauskas
