Daugelis iš mūsų apie tai per daug nesusimąsto, bet tiesa yra ta, kad šiandien žmonės yra stebimi ir sekami labiau, negu per visą ankstesnę žmonijos istoriją. Staigiai patobulėjusios technologijos pastaraisiais metais vyriausybėms, šnipų agentūroms ir stambioms korporacijoms suteikė galimybę įsigyti sekimo instrumentus, apie kuriuos ankstesnių laikų despotai ir diktatoriai galėjo tik pasvajoti.
Mes sparčiai žengiame į pasaulį, kuriame tokio dalyko, kaip privatus gyvenimas, apskritai nebebus. Didysis Brolis jau skverbiasi visur, ir dabar kuriama tūkstančiai naujų technologijų, kurios sekimą padarys dar lengvesnį. Pasaulis keičiasi pašėlusiu tempu, ir daugelis vykstančių metamorfozių keičia jį toli gražu ne į gerąją pusę.
Jūsų dėmesiui – keturiolikos šiurpokų sekimo technologijų, kurias Didysis Brolis panaudos, kad galėtų jus stebėti.
1. Nusikaltimų prevencijos kameros
Kompanija „BRS Labs“ sukūrė nusikaltimų prevencijos kameras, kurios, atrodo, gali nustatyti, ar jūs nesate teroristas ar nusikaltėlis, dar kol nepadarėte nusikaltimo.
Ir reikia pasakyti, kad valdžios institucijos į šią technologiją žiūri gana rimtai. Faktiškai kelios dešimtys šių kamerų jau sumontuotos svarbiausiuose San Francisko transporto mazguose.
Paskutiniojo iš „BRS Labs“ projektų tikslas – sumontuoti savo įrenginius San Francisko transporto sistemoje, be kitų vietų, ir autobusuose, tramvajuose ir metro vagonuose.
Kameros galės sekti iki šimto penkiasdešimties žmonių vienu metu ir pamažu kaups „žinias“ apie įtartiną elgesį, kad išmoktų jį atpažinti.
2. Nuskenuoti pirštų antspaudus – penkių metrų nuotoliu
Patekti į jūsų treniruoklių salę ar pastatą, kuriame įsikūrusi jūsų įstaiga, greitai gali pasidaryti taip pat paprasta, kaip mostelėti ranka, stovint prie durų. Kompanija „IDair“, įsikūrusi Hahsville mieste, Alabamos valstijoje, kuria sistemą, kuri gali skenuoti ir atpažinti pirštų atspaudus didesniu kaip penkių metrų nuotoliu. Panaudodamos dar ir kitus biometrinius duomenis, saugumo sistemos netrukus galės iš tolo leisti arba neleisti žmogui patekti į patalpą – nebereikės sustoti ir pridėti pirštą atspaudui skaityti, brukštelėti tapatybę patvirtinančia kortele ar kaip nors kitaip patvirtinti savo tapatybę.
Šiandien „IDair“ dirba daugiausia su kariškiais, bet kompanija ketina išeiti į atvirą rinką ir pasiūlyti savo paslaugas bet kuriai firmai ar verslininkui, norintiems pakloti papildomą saugumo sluoksnį tarp savo įmonės ir išorinio pasaulio. Treniruoklių centrų tinklas jau atlieka šios sistemos beta testavimą, ir „IDair“ įkūrėjas sako, kad vieną kartą jo technologija duos galimybę apsipirkti, pasitelkus į pagalbą savo biometrinius duomenis, pirštų atspaudus ir akies rainelę kaip unikalius identifikatorius vietoje kredito kortelių numerių ir duomenų, užšifruotų magnetinėse juostelėse ar RFID mikrograndynuose (lustuose).
3. Mobilieji skenuojantys automobiliniai furgonai
Policija visoje Amerikoje greitai galės važinėti nepaženklintais furgonais ir peršviesti jūsų automobilį bei asmeninius daiktus, naudodamasi tą pačią techniką, kuri dabar naudojama Amerikos aerouostuose.
Amerikiečių policininkai ketina prisijungti prie kariškių, įdiegdami sistemą „Z Backscatter Vans“ („Mobilieji rentgeno spindulių atgalinės sklaidos furgonai“).
Šie skenuojantys automobiliai atrodys kaip įprastiniai nepaženklinti furgonai ir važinės Amerikos gatvėmis, be atrankos peršviesdami visus automobilius ir juose esančius asmeninius daiktus savo galingos radioaktyviųjų izotopų patrankos veikimo diapazone.
4. Įsilaužimas į jūsų smegenis
JAV kariškiai pilna to žodžio prasme nori įsilaužti į jūsų smegenis. Teoriškai tai turi suteikti kariškiams galimybę neprievartiniu būdu įtikinti teroristus, kad jie liautųsi buvę teroristais. Bet akivaizdus piktnaudžiavimo tokia technologija potencialas viršija visas įmanomas ribas. Štai ką rašo šiuo klausimu Dickas Pelletier:
Аgentūra „DARPA“ nori suprasti vidinę mechaniką to, dėl ko žmonės tampa agresyvūs, o tada rasti būdų įsilaužti į jų sąmonę ir įsodinti į smegenis netikras, bet į tiesą panašias istorijas, kad jiems būtų įdiegtos taikingos mintys: „Mes draugai, o ne priešai“.
Kritikai kalba, kad tai iššauks etines diskusijas, kokios vyko dėl fantastinio 1971 metų filmo „Prisukamas apelsinas“. Jame mokslininkai bandė pakeisti žmonių protą taip, kad jie daugiau nebenorėtų žudyti vieni kitus.
Tuo tarpu šios idėjos šalininkai tiki, kad patalpinus naujus leistinus nurodymus tiesiai į radikalų, insurgentų ir teroristų smegenis, priešus bus galima paversti gerais, įstatymus gerbiančiais ir draugingai nusiteikusiais piliečiais.
5. Nepilotuojami lėktuvai Amerikos oro erdvėje
Teisėsaugos institucijos visose Jungtinėse Valstijose pradeda naudoti nepilotuojamus lėktuvus žmonėms sekti, o Nacionalinio saugumo agentūra agresyviai stumia idėją, kad tokius lėktuvus galėtų naudoti vietos valdžios institucijos.
Keturių milijonų programa turi išbandyti ir įvertinti mažų, nepilotuojamų oro sistemų, kurios turi tapti tarpininku tarp nepilotuojamų lėktuvų gamintojų ir „greito reagavimo“ pajėgų, panaudojimo perspektyvas.
6. Teisėsaugos struktūros panaudoja jūsų asmeninius telefonus, kad galėtų jus šnipinėti
Nors ši technologija ir nenauja, pastaruoju metu ji naudojama vis plačiau.
Kaip rodo JAV Kongreso pateikti duomenys, mobiliojo ryšio operatoriai praneša stulbinančią žinią – teisėsaugos struktūros pernai į juos kreipėsi 1,3 milijono kartų, prašydamos informacijos apie jų abonentus – be kita ko, buvo prašoma ir tekstinių pranešimų, o taip pat nustatyti telefono buvimo vietą.
O kiekvienas atskiras „prašymas“ gali apimti informaciją apie šimtus abonentų. Taip kad žmonių, apie kuriuos prašoma pateikti informaciją, skaičius gali lengvai pasiekti „dešimtis milijonų“ kiekvienais metais. Teisėsaugos struktūros prašo taip vadinamos „korinio ryšio bokšto atmintinės turinio išklotinės“ - joje operatoriai pateikia visų abonentų telefono numerius, kurie jungėsi su tuo bokštu per nurodytą laikotarpį.
Pavyzdžiui, jeigu policija nori surasti žmogų, išmušusį parduotuvės langą protesto akcijos metu, ji gali gauti visų mobiliuosius telefonus turėjusių protestuotojų, kurie tuo metu buvo stoties veikimo zonoje, telefono numerius ir identifikavimo duomenis – ir panaudoti juos bet kokiems kitiems tikslams.
7. Biometrinės duomenų bazės
Visame Žemės rutulyje vyriausybės kuria didžiules savo piliečių biometrinių duomenų bazes.
Pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip du šimtai milijonų indų buvo priversti duoti savo pirštų atspaudus, fotografijas ir akies rainelės nuotraukas, kad gautų dvylikos skaitmenų numerį, kuris turi įgalinti juos identifikuoti visur ir visada.
Ir tai tik pradžia, kadangi galutinis tikslas yra padaryti tai su visais gyventojais (1,2 milijardo žmonių), kad skurde gyvenantys indai pagaliau galėtų patvirtinti savo egzistavimą ir savo asmenybę, kai to prireiks, norint gauti dokumentus, vyriausybės paramą, atidaryti bankines ir kitokias sąskaitas.
Šis įspūdingas uždavinys reikalauja sukurti duomenų bazę, kurioje bus daugiau kaip dvylika milijardų pirštų atspaudų, 1.2 milijardo fotografijų, 2,4 milijardo rainelės nuotraukų ir į kurią bus galima kreiptis, naudojantis bet kokiais įrenginiais, prijungtais prie interneto, ir labai greitai gauti atsakymą.
8. RFID mikrograndynai
Dauguma žmonių to nepastebi, bet RFID (angl. Radio Frequency Identification – radijo dažninio atpažinimo) mikrograndynai užtikrintai tampa mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi. Juos jau turi dauguma kredito ir debeto kortelių. Daugelio kompanijų darbuotojai jau turi identifikavimo korteles su tokiais mikrograndynais. Kai kuriose JAV valstijose gyvūnus laikantys žmonės privaloma tvarka turi savo augintiniams įsodinti tokius mikrograndynus.
O dabar dar ir viena iš Teksaso mokyklų planuoja panaudoti RFID mikrograndynus, kad galėtų sekti, kur būna tos mokyklos auklėtiniai.
Nepriklausomas mokyklų rajonas Northside kitais metais planuoja sekti mokinius dviejuose savo moksleivių miesteliuose – eksperimentinės programos pagrindu, į kurią gali būti įtraukta 112 mokyklų ir bemaž šimtas tūkstančių moksleivių, jų asmens tapatybės kortelėse bus integruoti RFID mikrograndynai.
Rajono valdyba pareiškė, kad šie mikrograndynai įgalins padidinti saugumą, kadangi bus galima nustatyti moksleivių buvimo vietą ir tiksliai suskaičiuoti, kiek jų yra kiekvieną dieną prieš pamokas, kad būtų išvengta valstybės finansavimo sumažinimo – šis iš dalies priklauso nuo lankomumo.
9. Automatiniai automobilių numerio ženklų skaitymo įrenginiai
Daugiau kaip du šimtai penkiasdešimt stebėjimo kamerų Kolumbijos apygardoje ir Vašingtono priemiesčiuose skaito numerio ženklus realaus laiko režimu, pagelbėdamos policijai skaičiuoti pavogtas mašinas ir pabėgusius žmogžudžius. Bet ši programa patyliukais išsiplėtė ir peržengė visas ribas to, ką buvo galima įsivaizduoti vos prieš keletą metų.
Neviešai, nekeldamos visuomenės debatų, policijos įstaigos pradėjo kaupti informaciją, gaunamą iš stebėjimo kamerų, kuri įgalina dokumentuoti milijonų automobilių judėjimo maršrutus.
Niekur kitur tai neturi tokios reikšmės, kaip Kolumbijos apygardoje, kur vienai kvadratinei myliai tenka daugiau kaip vienas numerio ženklų skaitytuvas – tai didžiausia jų koncentracija Jungtinėse Valstijose. Vašingtono policija taip pat turi šimtus tokių kamerų, o vietos valdžia planuoja artimiausiu metu sumontuoti jų dar daugiau ir sukurti tinklą, kuris leis kontroliuoti visus apygardos kelius.
10. Veidų skaitymo programos
Ar gali kompiuteriai pasakyti, apie ką jūs galvojate, vien tik pažvelgę į jūsų veidą?
Tokia technologija iš tiesų aktyviai kuriama šiuo metu. Štai nuomonė apie šią technologiją, išreikšta viename iš neseniai pasirodžiusių straipsnių žurnale „New Scientist“.
Jeigu kompiuteriai, į kuriuos mes žiūrime visą dieną, galėtų skaityti mūsų veidus, jie, tikriausiai, pažintų mus geriau, negu kas nors kitas.
Ir toks scenarijus, galimas daiktas, ne už kalnų. Masačusetso technologijos instituto mokslininkai kuria programinę įrangą, kuri galės skaityti mūsų jausmus pagal veido išraišką. Ir kai kuriais atvejais kompiuteriai su šia užduotimi jau susidoroja geriau, negu žmonės. Programos duomenys gali padėti sukurti empatinius prietaisus, juos galima panaudoti reklamai vertinti ir puikiai reklamai kurti.
11. Informacijos rinkimas ir analizavimas
Jus seka ne tik vyriausybė. Tiesa yra ta, jog visas labai didelių korporacijų konglomeratas po kruopelytę renka visą informaciją apie jus, kokią tik gali gauti, ir parduoda ją, kad gautų pelno. Tai vadinama „Data Mining“ („Duomenų kasimas“), ir ši industrija per pastaruosius keletą metų išgyvena tikrą klestėjimą.
Viena ypač stambi korporacija, kuri vadinasi „Acxiom“, turi surinkusi informaciją apie daugiau kaip 190 milijonų žmonių vien tik Jungtinėse Valstijose.
Ši kompanija priskiriama verslo kategorijai, vadinamai „duomenų bazių marketingas“. Ji atsirado 1969 metais ir vadinosi „Demographics Inc“. Kompanija rinko informaciją apie rinkėjus ir vartotojus tiesioginio marketingo reikmėms, naudodamasi telefonų knygomis ir kitais žemųjų technologijų instrumentais, taip pat ir vienu vieninteliu kompiuteriu. Praėjus daugiau kaip keturiasdešimčiai metų, „Acxiom“ turi išsamius duomenis apie daugiau kaip 190 milijonų žmonių ir 126 milijonus namų ūkių visose Jungtinėse Valstijose, o taip pat apie 500 milijonų aktyvių vartotojų visame Žemės rutulyje. Virš dvidešimt trijų tūkstančių serverių Konvėjuje (Conway), į šiaurę nuo Little Rock'o, renka ir analizuoja per penkiasdešimt trilijonų informacinių „transakcijų“ per metus.
12. Gatvių žibintai seka mus?
Ar kada nors pagalvojote, kad gatvių žibintai gali jus sekti?
O iš tikrųjų taip ir yra. Naujieji aukštųjų technologijų pagrindu pagaminti žibintų stulpai, kurie iš tiesų gali stebėti, ką jūs veikiate, ir girdėti, ką jūs kalbate, buvo pastatyti kai kuriuose dideliuose Jungtinių Valstijų miestuose. Štai ką savo straipsnyje rašo autorius Paul Joseph Watsonas.
Iš federalinio biudžeto finansuojami aukštųjų technologijų pagrindu pagaminti gatvių žibintai šiuo metu yra montuojami JAV miestuose, kad padėtų ne tik transliuoti „saugumo sistemos skelbimus“ ir atlikti kalbančių sekimo kamerų vaidmenį, bet jie taip pat gali „įrašinėti pokalbius“,o tai potencialias grėsmes žmonių privačiam gyvenimui pakelia į visiškai kitą lygmenį.
13. Automatinis internetinės veiklos stebėjimas
Visa tai, kas vyksta internete, seniai nebeturi slaptumo skraistės. Tačiau interneto paslaugų teikėjai ir pramogų verslas interneto stebėjimą pakėlė į visiškai naują lygį.
Jeigu jūs atsisiunčiate programinę įrangą, vaizdo medžiagą ar muzikos įrašą, kuriuos gina autorių teisių apsaugos įstatymas, jūsiškis interneto paslaugų teikėjas ima jus sekti, ir vieną gražią dieną jis pasibels į jūsų duris.
2012 metų liepos 12 dieną stambiausi Amerikos interneto paslaugų teikėjai vienašališkai priėmė naują prieš piratus nukreiptą planą, kuris sutelkia tinklo operatorius į didžiausią per visą istoriją skaitmeninio stebėjimo sistemą ir numato tokią sankciją, kaip vartotojo prieigos prie interneto visiškas uždraudimas, kol jis nepasirašys susitarimo, jog nebeatsisiuntinės medžiagos, kurią saugo autorių teisių apsaugos įstatymai.
Šios programos pradžios datą interneto paslaugų teikėjai laikė absoliučioje paslaptyje iki tol, kol apie ją nepaskelbė birželio mėnesį. Tokia idėja buvo iškelta ir įgyvendinama dviejų kompanijų - „Recording Industry Association of America (RIAA)“ ir „Motion Picture Association of America (MPAA)“ - pastangomis, ją koordinavo prezidento B. Obamos administracija.
14. Mūsų sekimas per mūsų buitinius elektroninius prietaisus
Ar gali vyriausybė vieną sykį pradėti naudoti mūsų šaldytuvą, kad galėtų mus sekti?
Nesijuokite.
Tai kaip tik yra tai, kas mūsų laukia, teigia JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Davidas Petraeusas.
Anot jo, su tinklu sujungti įrenginiai galės nepažįstamai pakeisti šnipinėjimo meną – šnipai galės sekti žmonių veiksmus automatiškai, nebereikės kaišioti „blakių“ ar slapčia brautis į jų namus.
„Konkrečiai apie jų turimą slapto stebėjimo potencialą. Daiktus, kurie domins, bus galima aptikti, atpažinti, ištirti ir per atstumą kontroliuoti, naudojant tokias technologijas, kaip radijo dažninis atpažinimas, sensoriniai tinklai, miniatiūriniai įmontuoti serveriai, energijos kolektoriai – sujungti su kitos kartos internetu ir naudojantys daugybę pigių ir galingų skaičiavimo išteklių“.
D. Petraeusas vedė derybas su rizikos įmone dėl naujų technologijų, kurios taikosi į procesorių ir tinklo jungčių integravimą į anksčiau „kvailą“ buitinę techniką, pavyzdžiui, šaldytuvus, orkaites ir apšvietimo instaliaciją.
