Vyriausybei leidus į darželius priimti dirbti privalančių tėvų vaikus, nuo pirmadienio ikimokyklinukus priima toli gražu ne visi didžiųjų miestų darželiai, iš esmės todėl, kad nėra poreikio. Vaikų, vėl atveriančių darželių duris, yra itin mažai.
Savivaldybės įpareigotos organizuoti vaikų priežiūros paslaugas, kai tėvai ar vaiko globėjai pateikia darbdavio pažymą dėl būtinumo dirbti. Taigi, į darželį vaikas gali ateiti tik jei abu tėvai privalo dirbti ir neturi, kam jo palikti.
Štai Vilniuje savivaldybei priklauso 137 darželiai, į juos paprastai susirenka apie 28 tūkst. vaikų, bet antradienį į darželius atėjo tik 277 vaikai. Sostinėje veikia apie 90 darželių, bet kai kuriuose vos po vieną ar du vaikus.
„Veikia darželiai pagal poreikį, štai 17 jų vos po vieną vaiką šiandien, o 18 – vos po du. Yra ir po šešis, po keturis. Skaičiai kol kas maži, bet kasdien daugėja. Šiandien atėjo 40 vaikų daugiau nei vakar, matyt, pirmadienį bus dar daugiau“, – sakė sostinės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
O Kaune situacija dar kitokia. Laikinojoje sostinėje veikia vos du darželiai ir juos lanko tik 13 vaikų. Šiaip Kaune veikia 93 savivaldybės darželiai, dar 15 yra privačių. Darželius Kaune paprastai lanko apie puspenkiolikto tūkstančio vaikų.
Klaipėdoje situacija panaši, kaip ir Kaune. Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė portalui tv3.lt sakė, kad šiuo metu uostamiestyje veikia 13 darželių į kuriuos eina vos 20 vaikų. Paprastai uostamiestyje veikia 51 savivaldybei priklausantis darželis ir ten žygiuoja apie 8 tūkst. mažylių.
Šiauliuose darželinukų kiek gausiau, anot švietimo skyriaus vadovės Editos Minkuvienės, antradienį dirbo 8 darželiai, kurie sulaukė 71 vaiko. Paprastai į 31 savivaldybei priklausantį darželį ateina apie 4 tūkst. vaikų.
Panevėžys darželinukų gausa antradienį taip pat negalėjo džiaugtis, į vieną veikiantį darželį atėjo 7 vaikai. Iš viso Panevėžyje veikia 29 savivaldybės darželiai, sulaukiantys iki puspenkto tūkstančio darželinukų.
Beveik visų kalbintų miestų šveitimo skyrių atstovai teigė, kad esant poreikiui, būtų galima priimti kur kas daugiau darželinukų, darželiai tam pasiruošę.
Vyriausybės sudarytame keturių etapų karantino švelninimo plane numatoma, kad lopšeliai, darželiai, mokyklos, neįgaliųjų vaikų ir suaugusiųjų dienos centrai visu pajėgumu galėtų veikti tik atšaukus karantiną, o tai būtų daroma atsižvelgus į epidemiologinę situaciją šalyje.
Darželiai atviri ne visiems
Darželiai ir mokyklos šalyje uždarytos nuo kovo 16 dienos, kai paskelbtas visuotinis karantinas, tačiau savivaldybės buvo įpareigotos užtikrinti medikų vaikų priežiūrą šiems dirbant.
Nuo pirmadienio toks įpareigojimas taikomas ir dėl kitų darbuotojų, kurie atsivėrus vis daugiau parduotuvių ir įstaigų turi grįžti į darbus.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje tvarkoje numatoma, kad darželius gali lankyti tik jei likti namuose negali nė vienas iš tėvų – jie darželiams privalo pristatyti tai patvirtinančias pažymas iš darboviečių.
Į darželius vaikų negalima vesti, jei šie serga lėtinėmis ligomis, dėl kurių tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą.
Taip pat vaikai turi likti namuose, kai gyvena kartu su asmenimis, kurie priskiriami rizikos grupėms, tai – vyresni nei 60 metų asmenys ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.
Asmenys, atlydintys vaikus į darželį, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Šalia įėjimo į įstaigą ir patalpas, kur prižiūrimi vaikai, turi būti suteikta galimybė dezinfekuoti rankas, bet vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Grupėse leidžiama priimti iki dešimties vaikų, skirtingų grupių vaikai grupėse negali kontaktuoti, taip pat ir būdami lauke.
Vaikus atlydintys tėvai personalui perduoti turi juos prie durų. Įstaigose privalo būti užtikrinta higiena, sanitarinių mazgų dezinfekcija, vėdinamos patalpos.
