Dabar mažomis kainomis besidžiaugiantiems pirkėjams paskui žaidimo sumanytojas esą gali įstatyti ragus – nelikus mažesnių degalinių užkelti kainas ir kompensuoti patirtus praradimus.
Konkurencijos taryba kainų dempingavimo pavojaus neįžvelgia. Degalų kainos Panevėžio degalinėse, palyginti su kitų miestų, jau kuris laikas glosto vairuotojų širdį ir pinigines.
Praėjusį šeštadienį Panevėžyje „Baltic Petroleum“, „Lukoil Baltija“, „Statoil“ ir kitose degalinėse vienas litras dyzelino kainavo 4,19–4,24 Lt. Kaune ir Vilniuje tą dieną šios rūšies degalų kaina degalinėse siekė 4,50–4,53 Lt. Benzino kainos skyrėsi maždaug 20 centų.
Vakar „Neste“ savitarnos degalinėje Panevėžyje vairuotojai už litrą A95 markės benzino mokėjo 4,32 Lt, dyzelino – 4,20 Lt, Vilniuje – 4,63 Lt už litrą benzino ir 4,51–4,54 Lt už litrą dyzelino. Šiauliuose šioje degalinėje litras benzino kainavo 4,62 Lt, litras dyzelino – 4,52 Lt.
„Kvistija“ tinklo degalinėje Panevėžyje A95 markės benzino kaina vakar buvo 4,36 Lt, dyzelino – 4,18 Lt. Tuo metu sostinėje šio tinklo degalinėse degalai buvo atitinkamai 23 ir 28 ct brangesni.
Pakanka išvažiuoti iš miesto ir degalų kainos tos pačios įmonės prekybos taškuose jau skiriasi. Tarkime, Panevėžyje, Parko gatvėje, esančioje „Statoil“ degalinėje praėjusį antradienį litras dyzelino kainavo 4,25 Lt, o kelyje į Pasvalį, prieš Paįstrį esančioje „Statoil“ degalinėje už dyzeliną vairuotojai jau mokėjo 4,59 Lt, arba 34 ct brangiau.
Tokių pavyzdžių, kai tos pačios rūšies degalų kainos skiriasi ne keliais, o keliomis dešimtimis centų, pasitaikė ir anksčiau, tačiau Panevėžio atvejis – išskirtinis. Labai gali būti, jog tai nešvarios konkurencijos atvejis, kai didesnis ir stipresnis bando į užribį išstumti smulkesnį vietinį verslą.
Kainų skirtumai skirtinguose miestuose sunkiai suprantami ir eiliniams žmonėms, nors šiuo atveju panevėžiečiams ir nėra ko skųstis, nes jie važinėja pigiau.
„Pirkdamas tą pačią dešrą „Maximoje“ Vilniuje ir Panevėžio „Maximoje“ moki tą pačią kainą, o pirkdamas dyzeliną sostinėje moki gerokai brangiau. Lietuva maža šalis, keista, kad joje taip smarkiai skiriasi degalų kainos. Tačiau tai didelė paskata regionui, jei ir toliau degalų kaina čia bus mažesnė“ – samprotavo vienas darbo reikalas dažnai į Panevėžį važinėjantis vilnietis Algis.
Tiesa, pernai jis atkreipė dėmesį, kad vienu metu degalai Vilniuje buvo pigesni nei Panevėžyje. Vieną kartą pasiseka vieniems, kitą – kitiems
„Statoil & Retail Lietuva“ degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila „Sekundei“ teigė, kad degalų kainų skirtumui įvairiuose šalies miestuose įtakos turi konkurencinė aplinka.
„Jeigu viename ar kitame mieste mūsų konkurentai sumažina degalų kainas, privalome greitai į tai reaguoti ir atitinkamai koreguoti savo kainas“, – aiškino jis.
Direktoriaus teigimu, šiuo metu degalų kainos mažesnės Panevėžyje, Klaipėdoje, tačiau nereiškia, kad taip bus visada. Kainų svyravimai dėl konkurencijos į vieną ar kitą pusę įmanomi visuose miestuose. Kainos gali keistis kelis kartus per mėnesį, savaitę ar net parą.
S. Raila prisipažino negalįs atsakyti, kodėl vieną dieną kainos mažesnės viename mieste, kitą – kitame.
„Mes tiesiog reaguojame į konkurentų veiksmus. Apskritai degalų kainos nustatomos pagal pirkimo ir rinkos kainą. Degalinės, kad pritrauktų klientų, siūlo įvairių nuolaidų, akcijų, patrauklias kainas. Susidaro konkurencijos grandinė. Situacija tokia, kad dyzelino kainos skirtinguose miestuose skiriasi 30 centų, benzino – kiek mažiau“, – kalbėjo direktorius.
Kaip žinoma, mažmeninę degalų kainą lemia didmeninės kainos, dolerio kursas. Kainai įtakos turi ir akcizo dydis.
Lietuvoje benzino akcizas yra gerokai didesnis nei Europos Sąjungos minimumas. Todėl pas mus degalai palyginti brangūs. Tačiau akcizas nelemia kainų skirtumų tarp miestų. Čia jas diktuoja vidinė konkurencija. Pasak S. Railos, šiais metais didmeninės ir mažmeninės degalų kainos Lietuvoje gana stabilios. Tokių didelių šuolių ar kritimų, kokie buvo anksčiau, nėra. Tačiau situacija gali keistis dėl nestabilios geopolitinės aplinkos.
„Sekundei“ „Lukoil Baltija“ ir „Baltic Petroleum“ atstovai, paprašyti pakomentuoti, kodėl linkę panevėžiečiams siūlyti gerokai mažesnę degalų kainą nei kituose miestuose, tylėjo lyg susitarę ir nuo komentarų susilaikė, nors paprastai prekybininkai yra linkę girtis geromis sąlygomis ir nuolaidomis, siūlomomis vartotojams. Kainodara – pačių degalinių reikalas
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentė Daiva Jokšienė taip pat tvirtino, jog degalų kainų skirtumui įtakos turi konkurencinė aplinka. „Kiekviena įmonė turi savo rinkodarą. Jos reaguoja į konkurentų veiksmus. Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, konkurencija tarp degalinių didelė“, – „Sekundei“ teigė asociacijos prezidentė.
Anot D. Jokšienės, nemaži degalų kainų skirtumai skirtinguose miestuose ne naujiena, taip yra buvę ir ankstesniais metais.
Didiesiems tinklams nepriklausančių degalinių atstovai kalba apie vykstantį kainų dempingą. Jie nerimauja, kad vadinamosios tinklinės degalinės stengiasi iš rinkos išstumti mažąsias. Esą dabartinės mažmeninės degalų kainos Panevėžyje faktiškai yra didmeninės. Kitaip sakant, tokiomis kainomis pardavinėti degalų neapsimoka.
„Tai – vieno didelio degalinių tinklo užsuktas žaidimas. Visi kiti, tarp jų ir mes, irgi priversti mažinti kainas. Tokiomis kainomis, kokios buvo Panevėžyje, pardavinėti degalus yra nuostolinga. Tas žaidėjas nuostolius kompensuoja kitų degalinių, kuriose kainos didesnės, sąskaita. Jis turi tikslą. Koks jis, galime paspėlioti“, – „Sekundei“ sakė Mažeikiuose esančios bendrovės „Kvistija“, turinčios nedidelį degalinių tinklą, generalinis direktorius Virgilijus Eidimtas. Jis nenorėjo viešai įvardinti kainų mušimo iniciatoriaus.
Nenorėjęs prisistatyti verslininkas „Sekundei“ patvirtino, kad Panevėžyje vykstantis degalų kainų dempingas gali skaudžiai atsiliepti miesto konkurencingumui. Dėl tokių veiksmų sunykęs mažųjų degalinių tinklas vėliau leistų didiesiems diktuoti savas sąlygas ir kelti Panevėžyje kainas, kaip ir kituose miestuose.
„Daugybė mažesnių verslo įmonių naudojasi palankiais vietinių degalinių pasiūlymais, jei jų nebeliks – smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurio, palyginti su kitais miestas, Panevėžyje ir taip yra mažai, bus tik sunkiau išgyventi. Tai gali paskatinti prekių ir paslaugų kainų kilimą, o dėl to mūsų miesto gyventojai tik praloš, nes jų išlaidos taip pat didės“, – apie gresiančią ateities perspektyvą kalbėjo panevėžietis. „Lukoil“ – beveik 12 mln. litų bauda
Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėja Viktorija Urbonavičiūtė sako, kad taryba nereguliuoja jokių kainų, taip pat ir degalų. Daugelio prekių ir paslaugų kainas lemia pati rinka.
Pasak jos, įmonės pačios nustato produkto kainą, o galutinę pardavimo kainą vartotojams ir jų skirtumus lemia vietos, kurioje produktas parduodamas, konkurencinė aplinka. Vien aplinkybė, kad skirtingose degalinėse skiriasi degalų kainos, nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimas.
„Konkurencijos tarybos pareiga yra užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencija ekonomikoje suprantama kaip varžybos, kuriose juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys verslu, nepriklausomai veikdami riboja dominavimą rinkoje, skatina vartotojams reikalingų prekių bei paslaugų gamybą, didina rinkos efektyvumą“, – aiškino vedėja.
V. Urbonavičiūtės teigimu, Konkurencijos taryba daug dėmesio skiria įmonių koncentracijos kontrolei – atvejams, kai jungiasi savarankiškos įmonės arba viena įmonė įgyja kitos įmonės kontrolę.
Įmonių koncentracija gali apriboti konkurenciją ir taip sukelti neigiamų pasekmių vartotojams, pavyzdžiui, padidinti paslaugų kainas dėl rinkos dalyvių sumažėjimo ir susilpnėjusios konkurencijos tam tikroje teritorijoje.
Todėl besijungiančios įmonės, kurių apyvarta viršija Konkurencijos įstatyme nustatytas ribas, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Konkurencijos taryba leidžia vykdyti tik tas koncentracijas, dėl kurių reikšmingai nepablogėtų konkurencijos sąlygos.
Prieš porą savaičių Konkurencijos taryba paskyrė beveik 12 mln. litų baudą Konkurencijos įstatymą pažeidusiai bendrovei „Lukoil Baltija“.
Per tyrimą buvo nustatyta, kad bendrovė, sudariusi jungtinės veiklos sutartį su UAB „Baltic Petroleum“, 2003 metų gruodžio mėnesį perėmė 15 degalinių, o 2008 metų birželio mėnesį – dar vienos degalinės valdymą.
Taip UAB „Lukoil Baltija“ įgijo šių degalinių kontrolę ir, pažeisdama Konkurencijos įstatymą, įgyvendino koncentracijas prieš tai nepranešusi Konkurencijos tarybai ir negavusi jos leidimo.
Paskyrusi baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba taip pat įpareigojo bendrovę pažeidimą pašalinti. Įmonė tai gali padaryti dviem būdais: nutraukti įvykdytas koncentracijas arba apie jas pranešti Konkurencijos tarybai įstatymų nustatyta tvarka. Konkurencijos taryba, gavusi tokį pranešimą, atliktų išsamų vertinimą ir spręstų klausimą dėl koncentracijų leidimo ar uždraudimo. Visiems turėtų duoti vietos po saule
Visvaldas Matkevičius
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Degalų kainos Panevėžyje pastaruoju metu buvo įspūdingai mažos. Pažįstami iš kitų miestų net klausinėjo, kas pas mus darosi. Aiškaus atsakymo neturiu, bet suvokiu, kad kažkas tai daro specialiai. Mažosios degalinės, kaip sakoma, yra varomos į minusą.
Man asmeniškai keista, kai didieji šios rinkos dalyviai stengiasi sunaikinti mažesnius. Tokios įmonės, kaip, pavyzdžiui, „Statoil“, „Lukoil“, „Neste“, yra superdidelės, turinčios didžiulius degalinių tinklus. Ką jos čia išloštų, sunaikinusios mažas degalines? Jos bet kokiu atveju turi daug klientų. Tarkime, „Statoil“ degalinėse degalai paprastai kainuodavo brangiausiai, bet ten visada būdavo pilna automobilių, net eilės susidarydavo.
Save gerbiančios įmonės turėtų elgtis korektiškiau. Gaila, kad Lietuvoje stambiųjų požiūris į smulkiuosius yra kitoks nei Vakaruose.
Rūmų nuomone, didieji tinklai turėtų dalytis su mažomis degalinėmis rinka. Mažųjų išstūmimas iš rinkos neigiamai atsilieptų klientams. Tada didieji darytų, ką nori. Kaip yra prekybos maistu sektoriuje. Mažųjų privalumas tas, kad jie yra lankstūs, atvažiavęs įsipilti degalų, gali pasišnekučiuoti su pardavėju, kuris tave pažįsta.
Visame pasaulyje sėkmingai dirba ir mažos degalinės. Kodėl pas mus turėtų būti kitaip?
Inga Smalskienė
