„Prieš dvejus metus „Rally Elektrėnai“ triumfavęs Nikolajus Griazinas po finišo aikčiojo ir nuostabos, kiek daug ir kokių sudėtingų tramplynų teko įveikti. Jis iš tiesų daug kur skraidė kaip visiškas beprotis, tačiau aiškumo dėlei reikia pažymėti, kad „tramplynu“ ralio meistrai paprastai vadina visas kelio atkarpas, atsiremiančias į nematomą zoną. Tokios vietos yra pačios sudėtingiausios, nes įveikiant „tramplyną“ automobilis gali ir nuskrieti oru tiesiai, ir būti bloškiamas į šalį. T. y. tokias vietas būtina ypač tiksliai įvertinti, nes kai mašinos svorio centras pakyla, amortizatoriai išsitiesia per visą ilgį, galimybės suvaldyti automobilį radikaliai pakinta ir kiekviena smulkmena tampa nepaprastai svarbia. Klaidos vertinant kokiu greičiu galima įveikti, trajektorijos pasirinkimas, išcentrinių jėgų neutralizavimas prieš tramplyną ir daugybė panašių dalykų gali baigtis arba sudaužyta technika, arba išbarstytomis sekundėmis. Tramplynai yra lakmuso popierėlis, bene geriausiai atskleidžiantis ralio pilotų meistriškumą“, – teigia vienas „Kuusamet Group Rally Elektrėnai 2020“ organizatorių Žilvinas Juršys, atsakingas už trasų parinkimą.
Kadangi būtent to – nutrūktgalviško vairavimo ir stogų – į greičio ruožus keliauja automobilių sporto fanai, fotografai ir žurnalistai, dažnai šturmuodami tramplynus iki dugno nuspaudę gazą ralio naujokai stengiasi atkreipti į save dėmesį. Tipiškas pavyzdys – Vaidotas Žala.
„Karjeros pradžioje norėjau būti pats kiečiausias šuolininkas. Tačiau faktas, kad siekiant 15 sekundžių šlovės ant kortos statai visą ralį ar net visą sezoną. Dabar esu gerokai racionalesnis ir padangų skraidydamas oru netaupau“, – juokiasi greičiausias pastarųjų sezonų Lietuvos ralio virtuozas.
Beje, Vaidas yra prisipažinęs, kad 2017-aisiais legendinis jo šuolis „Samsonas Rally Rokiškis“ lenktynėse buvo laimingai pasibaigęs „upsss momentas“. Šiais metais beveik identiška Giedriaus Notkaus avantiūra toje pat vietoje baigėsi gerokai liūdniau tik todėl, kad ruošiantis ištiesinti šonu skriejantį automobilį buvo kiek per daug pasuktas vairas, o ratams susilietus su keliu nebebuvo laiko korekcijoms.
Ž. Juršys teigia, kad šuoliai per tramplynus net specialiai panašiems krūviams paruoštais automobiliais visuomet buvo ir bus išskirtinai sudėtingas dalykas.
„Kai ralio technikos parke dominavo VII - IX serijos „Mitsubishi EVO“, turėjusius sunkią priekinę dalį, tramplynai dažnai tapdavo spąstais net patyrusiems pilotams, nes leidžiantis ant „nosies“ būdavo laužomi radiatoriai, nutraukiamos interkulerio žarnos ir t.t. Be to, po aštresnio šuolio amortizatoriai labai dažnai sustumti iki pat galo su tokia jėga mesdavo kėbulą atgal, kad automobilis tapdavo nevaldomas ir nuskriedavo veikiamas inercijos, bet nereaguodamas į vairą. Dėl to visi ralio organizatoriai kaskart žiūrovų primygtinai prašo labai atidžiai pasirinkti stebėjimo vietas greta tramplynų ir pasistengti numatyti scenarijus, kai po nesėkmingo nusileidimo pilotas virs keleiviu prie vairo“, – pastebi „Kuusamet Group Rally Elektrėnai 2020“ trasų architektas.
Tiesa, dabar ralio technika ir ypač pakabos stipriai patobulėjusios, todėl viską darant tinkamai nusileidimai beveik nejuntami – ratams prisilietus prie žemės, automobilis tiesiog pradeda greitėti. Nepaisant to universalių taisyklių, kiek saugu skrieti oru atsispyrus nuo tramplyno, praktiškai nėra, o skirtingų ralio mokyklų atstovai renkasi skirtingas taktikas, priklausomai nuo automobilio konstrukcijos ir sureguliavimo. Tačiau faktas, kad net WRC etapuose gamyklinių komandų pilotai labai retai kada būna ratais nuo trasos atsiplėšę daugiau nei 30-40 metrų.
Centrinė „Kuusamet Group Rally Elektrėnai 2020“ renginio ašis – Ramūnas Čapkauskas – per visą amžinybę trunkančią lenktynininko karjerą yra savo kailiu patyręs ko gero visas įmanomus flirto su tramplynais atomazgas: nuo euforijos po sėkmingo skrydžio iki apmaudo smarkiai apgadinus bolidą.
„Ralio teorija byloja, kad greičio ruože automobilis visą laiką privalo arba greitėti, arba lėtėti. Tuo tarpu būdamas ore tu tiesiog kybai, nedarydamas nei vieno, nei kito, neturėdamas sukibimo ir galimybės suvaldyti mašinos. Tai nesuteikia galutinio greičio, todėl teoriškai atvažiuoti maksimaliai greitai ir šokti rekomenduojama tik nuo sąlyginai švelnių tramplinų. Padaryti brangiai kainuojančią klaidą tokioje vietoje itin paprasta, nes tarkim šuolio trajektorija atvažiavus 120 km/val. ir 130 km/val. gali skirtis radikaliai“, – samprotauja Ramūnas.
Dėstydamas, kaip pats tai daro, ralio veteranas dėsto, kad praktiškai vienu metu reikia itin tiksliai atlikti dvi kardinaliai priešingas procedūras: prieš pat tramplino viršūnę stipriai pristabdyti, o atsiplėšiant nuo kelio iki aštriai spustelėti akceleratorių. Taip koreguojama skrydžio trajektorija, bandant išvengti smūgio į žemę automobilio nosimi. Dar dvi svarbios detalės – šuolio metu būtina atleisti gazą, kad variklis nebūtų persuktas, o palietus ratais žemę akimirkai užminti stabdžius, siekiant mašiną stabilizuoti ir išvengti pakartotinio mestelėjimo į viršų.
Kiti kalbinti ralio autoritetai akcentavo, kad avantiūrizmas įveikiant trampliną gali kainuoti kur kas brangiau, nei klaida bet kurioje kitoje greičio ruožo vietoje. Vytautas Švedas akcentavo, jog nesuvaldytos emocijos (prieš didžiulę ralio fanų auditoriją visi nori pasirodyti kietai) gali lemti tiek mašinos apgadinimus, tiek ekipažo traumas.
„Turbūt visi suvokia, kad tokioje vietoje galima daugiau pralošti, nei išlošti, todėl stengiasi įveikti trampliną maksimaliai tiksliai. Kaip tik dėl šios priežasties tramplynai yra vienos geriausių vietų stebėti lenktynes – ralio fanai gali palyginti ir pilotų meistriškumą, ir skirtingose dirbtuvėse gimusios technikos elgseną, ir pamatyti kokios klaidos baigiasi stogais“, – dėstė V. Švedas.
