Didžiųjų medienos perdirbėjų siūlymas pertvarkyti medienos pardavimą smulkiesiems jos perdirbėjams byloja apie gresiantį bankrotą, teigia „Lietuvos žinios“.
Didžiųjų prekybos centrų, iš rinkos išstūmusių smulkiuosius prekybininkus, pavyzdžiu, atrodo, ima sekti ir kitų verslo šakų atstovai. Kad tapo nebeparankūs stambiesiems medienos perdirbėjams, kurie rezga planus juos "likviduoti", neabejoja šalies smulkieji medienos perdirbėjai.
Stambiųjų sumanymas
Panevėžyje įsikūrusios medienos perdirbimo įmonės "Medis" savininkas Dainius Šlekonis LŽ teigia, jog smulkiųjų medienos perdirbimo įmonių nerimą išprovokavo kol kas iš rankų į rankas einantis prekybos apvaliąja mediena taisyklių projektas, kurį parengė asociacija "Lietuvos mediena".
"Jeigu šios taisyklės bus patvirtintos, Lietuvoje liks tik patys didžiausi medienos perdirbėjai, kurių yra vos keletas. Tūkstančiai smulkiųjų medienos perdirbimo įmonių neabejotinai žlugs", - įsitikinęs D.Šlekonis.
Jis pabrėžė, jog visi šalies medienos perdirbėjai jaučia neabejotiną žaliavos stygių. Anot jo, tokia situacija susidarė šių metų vasarą medieną iš Lietuvos eksportuojantiems Skandinavijos verslininkams sukėlus medienos kainas.
"Atsiradus laisvai rinkai, uždrausti medienos eksporto tapo neįmanoma, todėl, ėmus stigti žaliavos, medienos pramonės įmonių asociacija "Lietuvos mediena" sumanė siūlyti prekybos žaliava taisykles, kurias patvirtinus, kone visa valstybiniuose miškuose užauginta mediena priklausytų tik jiems", - stambiųjų įmonių kėslus atskleidė D.Šlekonis.
Žlugimas - garantuotas
D.Šlekonis citavo "Lietuvos medienos" asociacijos kuriamų prekybos apvaliąja mediena taisyklių projekto vieną iš punktų, teigiančių, jog dalyvauti valstybiniuose miškuose išaugintos medienos pirkimo aukcionuose galės tik tie ūkio subjektai (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, įmonės ir kt.), kurie į ilgalaikį materialinį turtą yra investavusios ne mažiau kaip 25 mln. litų.
"Kodėl kelios privačios stambiosios medienos perdirbimo kompanijos turi pasidalyti visą bendrą šalies medienos rinką?" - tokie klausimai, anot D.Šlekonio, kyla visiems smulkiesiems medienos perdirbėjams.
Anot jo, tokia medienos pardavimo tvarka nutrauktų tolesnį smulkiųjų medienos perdirbimo įmonių gyvavimą. "Patvirtinus tokias prekybos apvaliąja mediena taisykles, žlugtų visos mažosios, 25 milijonų litų į savąjį verslą neinvestavusios, baldų furnitūrą, plokštes, įvairius taros pakavimo gaminius, medienos plaušą gaminančios vadinamosios beatliekės gamybos įmonės", - teigia D.Šlekonis. Mažųjų medienos perdirbėjų netenkina nuostata, kad ilgalaikes medienos pirkimo sutartis galėtų sudaryti tik tos medienos produktų pramonės įmonės, kurios per pastaruosius septynerius metus į šią pramonę Lietuvoje investavo ne mažiau kaip 25 mln. litų.
Be to, visiškai nepriimtinas jiems atrodo ir numatytas įsipareigojimas pagal ilgalaikes sutartis parduoti ne daugiau kaip 80 proc. bendro apvaliosios medienos metinio pardavimo kiekio. Iki šiol tas įsipareigojimas siekė 40 proc. ir jis tenkino medienos perdirbėjus.
Spaudimo metodai
Kad prekybos apvaliąja mediena taisyklių projektas tikrai neparankus smulkiesiems medienos perdirbėjams, neabejoja ir miškininkai. "Jei tokios taisyklės įsigaliotų, nemažai perdirbėjų patektų į nepavydėtiną padėtį", - viešai yra pareiškęs Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Aplinkos ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas anksčiau LŽ sakė manąs, kad visuomenę gąsdinantys verslo nuosmukiu stambieji medienos perdirbėjai siekia sau naudos ir elgiasi netinkamai. Jis smerkė stambiojo verslo savanaudiškai taikomus spaudimo metodus. "Kodėl verslo atstovai be paliovos stato įmones, o nutrūkus importui nesugeba tvarkytis?" - tada stebėjosi A.Pivoriūnas.
Vakar dėl medienos pardavimo klausimų Generalinėje miškų urėdijoje iki vakaro vyko platus pasitarimas. LŽ žiniomis, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" parengtos ir siūlomos įteisinti taisyklės, pagal kurias valstybiniuose miškuose išauginta mediena būtų parduodama tik stambioms įmonėms, susilaukė visuotinės kritikos.
Daiva Baronienė
