Tarp didžiausių pasaulio kompanijų nelengva rasti tokių, kurios vaikydamosi pelno nebūtų sudariusios pelningų sandorių su diktatoriais ir visokio plauko režimais.
Didieji koncernai jiems parduoda viską: nuo maisto produktų iki ginklų ir specialios klausymo aparatūros, skirtos prieš režimą kovojančiai opozicijai sekti. Ir nors kaskart, kai tokie dalykai iškyla aikštėn, visuomenė protestuoja, koncernai daro savo. Šis niekšingas versliukas sukamas jau seniai.
Padeda šnipinėti
Bahreine jau keletą mėnesių trunka antivyriausybinės demonstracijos ir susirėmimai.
Praėjusią savaitę agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad koncernai „Siemens“ ir „Nokia Siemens Network“ Bahreino valdžiai pardavė specialią šnipinėjimo įrangą, kuria galima sekti ir perimti telefonais siunčiamas trumpąsias žinutes, pokalbius. Despotiškasis režimas šią įrangą panaudojo įžymiausių opozicijos veikėjų pokalbiams klausytis, vėliau juos sukišo į kalėjimą ir žiauriai kankino. Nepriklausomų ekspertų teigimu, vien per porą savaičių nustatyta mažiausiai 140 opozicionierių kankinimo atvejų. O nuo metų pradžios, kaip teigia „Bloomberg“, šioje šalyje per maištą ir kalėjimuose žuvo mažiausiai 30 žmonių.
Kai kurie gaminiai, kuriuos „Nokia“ ir „Siemens“ pardavė režimui, gali patys įjungti mobiliųjų telefonų mikrofonus ir nešiojamųjų kompiuterių miniatiūrines kameras. Blogiausia, kad, „Bloomberg“ šaltinių duomenimis, tokios rūšies šnipinėjimo įranga savo piliečius seka mažiausiai 12 Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių. Deja, tai ne pirmas koncerno „Nokia“ juodas darbelis.
Boikotavo „Nokia“
2009 metais jungtinis Suomijos telefonų gamintojos „Nokia“ ir Vokietijos „Siemens“ koncernas susidūrė su aršia visuomenės kritika, kai išaiškėjo, kad abi firmos padėjo Teherano režimui kurti milžinišką sistemą internetui kontroliuoti ir cenzūruoti Irane. Naudodamasi šia sekimo sistema Irano valdžia gavo galimybę gauti visą informaciją, kokiais tinklalapiais naudojasi šalies gyventojai ir ką jie ten rašo.
Kai „Nokia Siemens“ prisipažino pardavęs centrą, abi firmas užgriuvo kritikos banga. Nobelio taikos premijos laureatė iranietė Shirin Ebadi ir kiti aktyvūs žmogaus teisių gynėjai aršiai kritikavo „Nokia“ ir „Siemens“, visame pasaulyje žmonės buvo raginami boikotuoti Suomijos bendrovę, o Europos Parlamente ir JAV Kongrese vyko specialūs klausymai šia tema. Bet viskas baigėsi be rezultatų.
Nemoralūs pasiūlymai
Dažnai ne diktatoriai, bet pačios firmos kreipiasi su nemoraliais komerciniais pasiūlymais. Balandžio pabaigoje „Guardian“ aprašė Didžiosios Britanijos firmos „Gamma International“ istoriją. Ši firma 2010 metais dabar jau buvusio Egipto prezidento Hosni Mubarako režimui išsiuntė komercinį pasiūlymą pirkti jos programą „Finfisher“, kurią pasitelkus galima užkrėsti bet kokius kompiuterius, įsilaužti į juos ir nukniaukti svetimus laiškus, net perimti bet kokio kompiuterio operacinės sistemos kontrolę. Kaina (įskaitant įrengimą ir Egipto specialiųjų tarnybų apmokymą) – 255 tūkst. svarų sterlingų. Aišku, pasiūlymas buvo atmestas, nes specialiame pranešime „Gamma International“ aiškiai pabrėžė, kad niekada savo programų niekam nepardavė ir nemokė Egipto valdžios atstovų, kaip jomis naudotis.
Talkino H. Mubarakui
Rašant apie neseniai vykusią revoliuciją Egipte negalima neprisiminti ir nedidelio skandalo, kurio ,,didvyriai“ buvo du gerai žinomi telekomunikacijų koncernai: „Vodafone“ ir „France Telefon“. Abi firmos, turinčios daugiausia didžiausių Egipto mobiliojo ryšio operatorių akcijų (atitinkamai „Vodafone Egypt“ ir „Mobinil“), nepajudino nė piršto, kai karščiausiomis Egipto revoliucijos dienomis paaiškėjo, kad šie operatoriai savo klientus užtvindė trumposiomis žinutėmis ragindami paremti prezidentą H. Mubaraką. Kaip aiškino „Vodafone“ atstovai, operatorius buvo priverstas taip elgtis dėl Egipte galiojančio telekomunikacijų įstatymo, kuris išimtiniais atvejais leidžia valdžiai perimti kontrolę.
BP turėtų ką papasakoti
Didžiuliai naudingųjų iškasenų klodai, pirmiausia naftos ir dujų telkiniai teikia pranašumų – su Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų režimais pasirengę bendradarbiauti daug pasaulio koncernų. Tai akivaizdžiai matyti iš Egipto pavyzdžio. Daugiausia čia galėtų papasakoti koncernas BP. Visos šio milžino operacijos šioje šalyje vertinamos 14 mlrd. JAV dolerių, tad nieko nuostabaus, kad firma iki paskutinių minučių bandė užsiimti lobistine veikla prezidento H. Mubarako labui. Labiausiai koncernui kliuvo, kai jo atstovai bandė įtikinti JAV Kongreso narius pritarti švelniai rezoliucijai, kurioje dabar jau buvęs Egipto prezidentas būtų raginamas surengti priešlaikinius rinkimus.
Daug Amerikos firmų Egipte turi milijardines dalis. Vienas didžiausių šios rinkos dalyvių yra naftos ir dujų koncernas „Apache“, kuris per pastaruosius 17 metų Egipte investavo daugiau kaip 7 mlrd. dolerių. Kai šalyje prasidėjo revoliucija, koncerno akcijų kursas krito keliasdešimt procentų.
„Nike“ išnaudojo
Didžiosios korporacijos dažniausiai kaltinamos fabrikų statymu trečiojo pasaulio šalyse, kur dėl pigios darbo jėgos gamyba labiausiai apsimoka. Tokių įmonių darbininkai neretai išnaudojami ir verčiami dirbti tiek daug, kad jau nebegali iškentėti. Kai tokie atvejai iškyla aikštėn, koncernai dažniausiai teisinasi, kad už gamybą šiose šalyse atsakingi subrangovai, o centrinė firma nieko nežinojo. Ir vis dėlto korporacijos dažnai keičia savo elgesį. Taip buvo su firma „Nike“: 1998 metais ji reaguodama į skundus dėl darbininkų išnaudojimo pradėjo taikyti naują įdarbinimo politiką, reglamentuojančią minimalų darbininkų amžių, darbo laiką ir minimalaus atlyginimo dydį, taip pat didinančią savo fabrikų trečiojo pasaulio šalyse priežiūrą.
Pienas svarbiau
Panašiomis nuodėmėmis kaltinamas ir maisto produktų milžinas „Nestle“. 2009 metais iškilo aikštėn, kad firma pirkdavo pieną iš nelegalių fermų, priklausančių kietos rankos šalininko Zimbabvės prezidento Roberto Mugabės žmonai. Šiai istorijai pikantiškumo pridėjo faktas, kad žmogaus teises pamynusiam R. Mugabei ir visai šaliai Europos Sąjunga taiko prekybines ir diplomatines sankcijas. Užgriuvus kritikai „Nestle“ atsisakė pieno tiekimo iš Zimbabvės. Tačiau „Nestle“ ir toliau kritikuojama. Iki paskutinių H. Mubarako režimo valandų ji daug investavo Egipte ir atidarė ten naujų fabrikų.
FAKTAI : Adolfo Hitlerio favoritai
BMW: firma prisipažino, kad karo metais jos fabrikuose priverstinai dirbo mažiausiai 30 tūkst. žmonių – šie žmonės buvo iš koncentracijos stovyklų.
„Kodak“: taip pat išnaudojo koncentracijos stovyklų kalinius.
„Volkswagen“, „Siemens“, „Ford“: koncerno įkūrėjas Henry Fordas 1938 m. iš Trečiojo reicho 75-ojo gimtadienio proga gavo medalį, o per karą koncernas pardavinėjo automobilius ir naciams, ir sąjungininkams.
„Bertlesmann“: žinoma leidykla leido nacių propagandinius leidinius.
,,Hugo Boss“: kūrė visas nacių uniformas ir mundurus Nacionalsocialistų partijos nariams, o vėliau – vyriausybei ir trečiojo reicho kariuomenei.
„Coca-Cola“: koncerno prekybinių kontaktų su Trečiuoju reichu vaisius yra vienas žinomiausių tos firmos produktų „Fanta“. Šį pavadinimą taip pat sugalvojo vokiečiai – tai žodžio „fantazija“ santrumpa.
CITATA: „Gamma International“ H. Mubarako režimui išsiuntė komercinį pasiūlymą pirkti jos programą „Finfisher“, kurią pasitelkus galima užkrėsti bet kokius kompiuterius, įsilaužti į juos ir nukniaukti svetimus laiškus, net perimti bet kokio kompiuterio operacinės sistemos kontrolę.
Leonas Grybauskas
