Prieš rinkimus kandidatų į Seimą dosniai žarstyti pažadai, kad minimali alga turėtų kilti iki 1509 litų, dabar verčia sunerimti. Už minimalią algą dirbantieji akylai seka, kada tai virs realybe, o verslininkai sutrikę ir viliasi, kad patekusiųjų į valdžią pažadai liks tik žodžiai. Antraip darbo biržos duris bus priversti varstyti nauji bedarbiai.
Daugės bedarbių
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus teigimu, diskusijos dėl minimalios algos tarp verslininkų vyksta jau seniai, apie tai jau prieš metus buvo kalbėta ir Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje. 1509 litai – nerealus užmojis, kurio verslas nepakeltų ir prasidėtų masinė atleidimų banga.
„Gerokai didesnė minimali alga būtų ypač skaudus smūgis smulkiajam ir vidutiniam verslui. Didžiosios įmonės dėl minimalios algos padidėjimo praktiškai nepajustų jokių pokyčių, nes jeigu dirbama pelningai ir turima galimybių savo darbuotojams mokėti motyvuojančius atlyginimus, taip ir daroma. Išlaikyti kvalifikuotą darbuotoją ar specialistą galima tik tokiu atlygiu. Jei įmonė balansuoja ant nulinio pelno ribos, kelti algos tikrai neturi jokių galimybių“, – „Sekundei“ teigė V.Matkevičius.
Anot jo, pakelti minimalią algą iki 1500 litų yra nerealu, tokios naštos verslas nepaneštų. Jeigu būtų didinama iki 1000 litų, dar būtų galima prisitaikyti. Verslas prie įvairių valdžios vadinamųjų naktinių reformų ir neplanuotų pakeitimų sugeba lanksčiau prisitaikyti, todėl didžiausia našta užgrius ne verslą, o valstybines ir biudžetines įstaigas.
„Minimalios algos pakėlimas iki 1000 litų didelių problemų nesukels, verslas išlaviruos, o biudžetinėms įstaigoms bus sunkiau. Jos privalės iš kur nors surasti lėšų ar net skolintis, o verslininkai šią problemą spręs kitaip – nėra pinigų, ir nemokės: iš dviejų darbuotojų liks tik vienas ar paliks dirbti tik puse etato“, – tvirtino V.Matkevičius.
Jis prisipažįsta, kad dirbantieji už minimalią algą jį sukritikuotų, tačiau tik tokie skausmingi sprendimai padės išlikti verslui. Krizės pamokos parodė, kad išgyveno tik tos Panevėžio įmonės, kurios atleido savo dalį darbuotojų ar sumažino jiems darbo valandas. Dabar jos dirba stabiliai ir darbuotojams gali mokėti didesnį nei minimalų atlyginimą.
„Rugpjūčio mėnesį minimali alga didėjo 50 litų. Ar dirbantieji pajuto tą padidėjimą? Tas 50 litų buvo daugiau masalas rinkėjams. Pakėlus algą iki 1000 litų, gyvenimo pagerėjimo irgi nesijaus, nes kai kurios įmonės bus priverstos atleisti darbuotojus“, – įsitikinęs V.Matkevičius.
Nėra resursų
Smulkieji verslininkai idėją minimalią algą kelti iki 1500 litų vadina absurdu, nes nei verslas, nei pati valstybė tam neturi ekonominių ir kitokių resursų. Prekybos centro „Bičiulis“ direktorius Jonas Gvazdauskas sako, kad kalbos apie 1500 litų minimalų atlyginimą yra tik rinkimų triukai, nieko bendro neturintys su realybe.
„Tos kalbos iš fantastikos srities. Taip gali kalbėti tik tie, kurie nėra dirbę versle. Galima visaip pasvajoti, bet kai tie patys politikai pradės skaičiuoti, supras, kad tai nerealu, nes valstybės biudžetas braška per visas siūles. Norint didinti minimalią algą, reikia, kad didėtų darbo našumas. Bendrasis vidaus produktas šiemet didėjo, bet tai – ne dėl atsigaunančios ekonomikos, o dėl eksporto“, – mano J.Gvazdauskas.
Verslininko Vaido Vaitkevičiaus teigimu, net ir minimalios algos kėlimas iki 1000 litų kai kurioms įmonėms, priklausomai nuo jų veiklos, gali tapti nepakeliama. Verslui didelė našta jau buvo minimalios algos vasaros pabaigoje padidėjimas 50 litų, o darbuotojai net nepajuto gavę daugiau pinigų, nes viską „suvalgė“ infliacija.
Kita problema – dėl įvairių paslaugų su kitomis įmonėmis sudarytos dvejiems ar trejiems metams sutartys, nors atlyginimų fondas lieka toks pat. Vadinasi, arba teks dirbti nuostolingai, arba atleisti dalį darbuotojų.
„Vienintelė išeitis – mažinti darbo valandų arba kai kuriems pasakyti: viso gero. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, gal po pusmečio, pagyvėjus vidaus vartojimui, ir vėl bus galima priimti naujų darbuotojų, bet ta galimybė tik teorinė“, – įsitikinęs V.Vaitkevičius.
Rengiasi iš anksto
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ direktorius Gintaras Petrauskas „Sekundei“ teigė, kad atlyginimo pakėlimui jie pasiruošė iš anksto – daugelio darbuotojų atlygį atribojo nuo minimalios algos.
Jų įmonėje tik nedaugelis gauna minimalią algą. Kvalifikuotiems darbuotojams per mėnesį mokama 1500–2000 litų. Jeigu minimali alga kils iki 1500 litų, ji turės kilti ir vidutinį atlygį gaunantiems specialistams, kvalifikuotiems darbuotojams.
„Algas turėtume kelti proporcingai: jeigu valytojai mokėsime 1500 litų, specialistas turėtų gauti apie 2500–3000 litų. Bet iš kur tiek lėšų gauti? Jau ir taip šiuos metus baigsime nuostolingai. Tada turėsime gerokai kelti savo paslaugų kainas arba atleisti dalį darbuotojų“, – teigė G.Petrauskas.
Anot direktoriaus, minimalios algos pakėlimas iki 1000 litų būtų ne toks skausmingas, bet vis tiek reikėtų mažinti darbuotojų. Nuo rugpjūčio 50 litų padidėjusi minimali alga, palyginti nedidelė suma, bet vien per mėnesį įmonei reikėjo papildomai atrasti 8 tūkstančius litų, o per metus ši suma siekia 100 tūkstančių.
„Dabar mąstome apie tai, kad darbuotojus priimtume ne nuolatiniam darbui, o tik sezonui, kai daugiausia darbų“, – kalbėjo G.Petrauskas.
Panevėžio miesto biudžetinės įstaigos taip pat skaičiuoja, kiek joms reikėtų papildomų lėšų. Anot miesto Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos Onos Chomentauskienės, iš Savivaldybių asociacijos gautas prašymas apskaičiuoti, kiek papildomų lėšų reikės, jeigu minimali alga kiltų iki 1000 ir 1100 litų. Tačiau sklinda kalbos, kad minimali alga gali nedidėti.
Lėšos biudžetininkų atlyginimams turėtų būti skiriamos iš valstybės biudžeto, tačiau kaip bus iš tiesų, dar nėra aišku.
„Vien keturiems šių metų mėnesiams dėl 50 litų padidėjusios minimalios algos mums papildomai savo biudžete reikėjo atrasti apie 360 tūkst. litų. O kiek papildomai reikės lėšų, jeigu minimali alga dar kils, neaišku“, – sakė O.Chomentauskienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
