Kartais didelės firmos turi mažų reikaliukų, apie kuriuos mažai kas žino. Pasaulyje yra tokių, kurie valgo „Gazprom“ kiaulienos pjausnius, vaikšto apsiavę „Nokia“ auliniais batais ir važinėja „Samsung“ tankais. Portalas „wyborcza.biz“ siūlo pažvelgti į garsių pasaulyje firmų užkulisius.
„Gazprom“ – kiauliaganys
Nors šis Rusijos gigantas daugiau žinomas kaip energetikos srities atstovas, jis verčiasi ir kai kuriais pašaliniais verslais – kiaulininkyste, paukštininkyste, žuvininkyste, turi porceliano, drabužių, langų fabrikus ir žemės bei nekilnojamojo turto verslu užsiimančias firmas. Savo kasmetiniuose pranešimuose koncernas apie tai kalba nenoriai. „Gazprom„ tinklalapiuose galima rasti tik konstatavimą, kad dauguma šio su energetika nieko bendro neturinčio turto likę dar iš praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio, kai už dujas mieliau buvo mokama vertybiniais popieriais ir kitais „grynųjų ekvivalentais“ (juk reikia prisiminti, kad 1998 metais infliacija Rusijoje siekė 84 procentus).
Nors valdyba tvirtina, kad šios rūšies firmų sistemingai nusikratoma,daugumas jų neša pelną, o neretai sumažina išlaidas. Pavyzdžiui, laikydamas kiaulių fermas ar augindamas paukščius „Gazprom" taupo, mažindamas išlaidas darbuotojų maitinimui.
Iš veiklos, nesusijusios su energetika, koncernas 2009 metais gavo 6,9 mlrd. rublių (arba beveik 250 mln.dolerių) pajamų, neskaitant 4,2 mlrd., gautų iš statybos. Tai tik 1 proc. viso koncerno uždirbtų pinigų. Tuomet dujų giganto pelnas buvo 24,5 mlrd. dolerių, dėl ko jis tapo pelningiausia pasaulio bendrove.
„Samsungo“ karinė technika
„Samsung“ korėjietiškai reiškia tris žvaigždes.Vartotojai šį prekinį ženklą paprastai sieja su elektronika. Kiek mažiau yra žinoma jo istorija.
Firmos įkūrėjas Lee Byung–chull norėjo sukurti pramoninį gigantą, užsiimantį beveik viskuo – cukraus gamyba, draudimo polisų pardavinėjimu ir net savo laikraščio „Joong–Ang Ilbo“ leidimu. Šis laikraštis, beje, leidžiamas iki šiol, tačiau jo leidyba rūpinasi jau kita firma.
Į elektronikos pasaulį „Samsung„ pasinėrė tik praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, tačiau iki šiol turi keletą mažiau žinomų pavaldžių, pavyzdžiui, „Samsung Techwin“, kurios gaminių sąraše figūruoja tankai (pvz., „K9 Thunder“), visureigiai tankai –amfibijos („KoreaAmphibious Assault Vehicle“) ir kitos karinės mašinos, tarp jų ir sraigtasparniai. Ši bendrovė 2010 metais gavo apie 3 mlrd. dolerių pajamų. Viso „Samsung“ koncerno pajamos tuomet sudarė 142,9 mlrd. dolerių.
Panašiu verslu, susijusiu su karine pramone, užsiima ir „Hyundai Rotem“, priklausanti tai pačiai firmai, kurios automobilius galima išvysti daugelio šalių keliuose. Vienas iš pagrindinių bendrovės gaminių yra tankas „K2 MBT“.
„Nokia“ auliniai
Dar praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje, kai mobilieji telefonai buvo tik įdomūs dalykėliai naujųjų turtuolių rankose, „Nokia“ tarp suomių buvo geriau žinoma kaip padangų ir guminių aulinių gamintoja.
Firma pradėjo savo ilgą gyvavimą 1865 metais kaip popieriaus gamintoja. Frederikas Idestamas ant Tammerkoski Rapids upės netoliese Nokia vietovės pastatė malūną–gamyklą, kuri iš medienos gamino pusskystį mišinį, iš kurio buvo gaunama popieriaus masė. Po 33 metų įsikūrė firma „Nokian Jalkineet Oy", gaminanti avalynę (visų pirma guminius aulinius batus, kurie meškeriotojų šalyje Suomijoje buvo ypač paklausūs). O 1912 metais įsikūrė Suomijos kabelių gamykla. Įdomu tai, kad kurį laiką jos vadovu dirbo buvęs imtynininkas, olimpinių žaidynių dalyvis Verneris Weckmanas.
Visos šios firmos susijungė 1967 metais, ir taip atsirado „Nokia Corporation“. Ir ši „santuoka“ truko ištisus du dešimtmečius.
Koncernas gamino beveik viską, ko reikėjo suomiams. Jis iširo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje – paskutinio dešimtmečio pradžioje. Dauguma firmų, kurios kadaise priklausė koncernui, o vėliau atsiskyrė, gyvuoja ir šiandien. Padangų gamyklos („Nokian Renkaat Oyj“) pajamos 2010 metais siekė 1 mlrd. eurų. Tuo tarpu „mobiliakų Nokia“ gavo 42,4 mlrd. dolerių pajamų. Kaliošų gamintojas „Nokian Jalkineet Oy“ veiklos rezultatų nepateikia, tačiau turi savo tinklalapį, kuris gali pagelbėti apsirūpinant gumine avalyne.
Mario era
Iki tol, kol praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje pramogų padangėje pasirodė Mario, firma „Nintendo“ pardavinėjo kortas, skirtas japoniškam azartiniam lošimui „hanafuda“. Iš čia kilęs ir firmos pavadinimas, kuris reiškia „laimę palik dangui“. „Nintendo“ iki šiol pardavinėja tokias kortas.
Tačiau „Nintendo“ firmos savininkas ir vadovas Hiroshi Yamauchi norėjo daugiau ir išmėgino savo jėgas kitose srityse. Pavyzdžiui, jis sukūrė nuosavą taksi ir sekso viešbučių tinklą, televizijos tinklą, pastatė ryžių ir žaislų fabrikus. Tačiau visi jie, išskyrus žaislų fabriką, patyrė nuosmukį ir paliko firmą su skolomis, iš kurių pavyko išsikapstyti tik plūstelėjus video cunamiui. Tik tada (tiksliau – praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje) ir prasidėjo Mario era. Apie šį savo istorijos tarpsnį firma linkusi nutylėti – jos tinklalapyje pateikiama informacija apima tik laikotarpį, prasidedantį nuo 1985 metų.
Tiesa, šiandien Japonijoje jau nebėra sekso viešbučių tinklo su prekiniu ženklu „Nintendo“. Užtai yra sekso viešbučių, kuriuos savo asortimente turi „Nintendo Wii“.
„Tata“ arbatėlė
Dar prieš trejetą metų vienas „Financial Times“ žurnalistas rašė, kad šiuolaikinės Indijos ambicijų simbolis yra „Tata Nano“ – pigiausias automobilis pasaulyje, kuris gimtojoje rinkoje kainuoja 100 tūkst. rupijų (apie 6 tūkst. litų). Nors Europoje šio automobilio dar nėra (o jeigu jis ir pasirodys mūsų salonuose, tai vis tiek bus brangesnis), bet „Tata“ jau Europoje „Indica“ modelio ir ... „Tetley“ arbatos dėka.
Iš pradžių šio prekinio ženklo arbatą gamino anglai Josephas ir Edwardas Tetley. Jų įpėdiniai iš jos padarė vieną garsiausių arbatų pasaulyje, tarp kitko, panaudodami originalius paketėlius. „Tetley“ buvo viena pirmųjų firmų, masiškai pardavinėjusių arbatą, įpakuotą sašė. Vėliau ši pakuotė buvo patobulinta: buvo panaudota virvutė arbatai ištraukti iš puodelio, o vėliau du siūliukais paketėliui išsunkti.
Indijos koncernas nupirko šį arbatos verslą 2000 metais ir nepaleidžia jo iš rankų iki šiolei. Visas „Tata“ koncernas 2010 metais gavo 65,7 mlrd. dolerių pajamų. „Tata Global Beverages“ ( „Tata Group“ pavaldi bendrovė, kuri yra „Tetley“ prekinio ženklo savininkė) – 1,3 mlrd. dolerių. Koncerno automobilių gamybos padalinys tuo tarpu gavo 20,7 mlrd. dolerių.
Be arbatos ir automobilių „Tata“ turi taip pat ir telekomunikacinių, chemijos, metalurgijos ir daug kitokių firmų. O savo veiklą bendrovė pradėjo nuo lokomotyvų gamybos.
Atominė „Toshiba“
Japonijoje „Toshiba“ yra žinoma ne tik kaip elektronikos bendrovė, bet ir kaip atominių elektrinių projektuotoja. Mažiausiai 33 šioje šalyje veikiantys reaktoriai pagaminti pagal šio koncerno technologiją (iš viso Japonijoje jų yra virš 50).
„Toshiba“ taip pat dalyvavo statant pirmąjį Fukušimos atominės elektrinės (vienos didžiausių pasaulyje) reaktorių. Ši elektrinė labiausiai nukentėjo nuo paskutiniosios cunamio bangos. Iki šiol firmos inžinieriai dalijasi savo patirtimi, įgyta remontuojant objektą.
„Toshiba“ taip pat projektuoja hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių įrenginius. Už visą energetikos segmentą ir už pramoninių mašinų ir įrenginių gamybą atsakingas padalinys 2010 metais gavo 16,4 mlrd. dolerių pajamų iš pardavimų. Visas koncernas gavo 79,1 mlrd. dolerių pajamų.
