“Gal turi saldainį, čiulpinuką? Aš labai noriu”, - timptelėjęs už rankovės Stasę Skutulienę, Šilutės rajono vicemerę, katalikų bažnyčioje po mišių Kovo 11-ąją paprašė keturmetis Martynas. Vaiką su dar keliais tėvų išsižadėtais mažyliais į pamaldas atsivedė “Ąžuoliuko” vaikų darželio lopšelio direktorė Irutė Lekavičienė.
Globos grupėje Martynas gyvena daugiau kaip metus. O nuo gimimo - Giruliuose, kūdikių namuose. Į tikrąją savo šeimą, kurioje auga dar dvi sesutės ir broliukas, jis buvo grįžęs tik beveik metams.
Kantrybės jį auginti mama ir patėvis neturėjo, nes jis neva dar šlapinosi į lovą. Sumušė mamos sugyventinis, ir vaikas vėl atsidūrė valstybės globos įstaigoje. Metus gyveno “Ąžuoliuko” darželyje, bet mama neaplankė nė karto. Šiemet jis buvo galutinai paliktas likimo valiai.
Grupės auklėtojos nedrįsta jam to pasakyti, nes saugo mažą širdelę nuo traumos.
Martynas pernai paskutiniuosius tris metų mėnesius “Ąžuoliuko” darželyje turėjo progos daugiau pabendrauti su seserimis ir broliu, nes čia laikinai jie buvo apgyvendinti. Motina ir jos sugyventinis tuo metu ieškojo buto Priekulėje, o kai rado, išsivežė penkerių ir pustrečių metų seses ir pusantrų metų brolį namo. Martyną paliko kaip neįtikusį. Auklėtojos dangsto šią žinią, sakydamos Martynui, kad mama su vaikais išvažiavo į ligoninę.
Dabar Martyną glaudžia svetimos rankos, o jis piešia spalvotas širdis, kurių viena - visad juoda...
“Širdis plyšo mums, kad mama tris išsiveža namo, o jį vieną palieka, nors jis sveikas, jokių raidos sutrikimų neturi”, - kalbėjo I.Lekavičienė.
Moterys spėja, kad Martyno istorija gali būti panaši į Neduko iš Kuršėnų, sukrėtusio visą Lietuvą. Motina vaiko nemylėjo, tik dygėjosi. Tada atsirado įtėviai, ir badu marinto Nedo likimas buvo išgelbėtas. Gal atsiras dabar širdis, atvira ir Martynui?
Sausio pabaigoje Šilutės rajono apylinkės teismas neribotam laikui apribojo Martyno mamos teises, berniukas įtrauktas į įvaikinamų vaikų sąrašus.
Pirmąją dukrą ši dabar 24-erių moteris pagimdė aštuoniolikos, po metų gimė Martynas. Su sugyventiniu susilaukusi dviejų vaikų, Jurgita jį paliko. Su dar vienu vyru ji sugyveno antrąją dukrą, o su dabartiniu Antanu susilaukė sūnaus, nors mažamečiui savo pavardės vyras ir nedavė.
Klaipėdos rajone esančioje sodyboje žurnalistei duris pravėrė dabartinis Jurgitos gyvenimo draugas Antanas. Vyras sukiojosi po namus, pasilikęs saugoti pačių mažiausiųjų - dvimetės dukros ir trimečio sugyventinės vaiko. Šiltuose dviejų kambarių namuose neatrodė, kad skurdas galėjo priversti mamą atsisakyti vaiko. Kuklus, tačiau tvarkingai atrodantis būstas klegėjo nuo vaikų balsų.
“Dirbu, tik šiandien paprašiau laisvos dienos, vaikus reikia saugoti, Jurgita išvažiavo į seniūniją dokumentų tvarkyti. Nežinau, ką ji galvoja, pasiims ar ne Martyną. Ji pati skundžiasi galvos skausmais”, - apie sugyventinę ir paliktą jos vaiką šykščiai kalbėjo vyras.
Kurį laiką gyvenusi gretimoje Saugų seniūnijoje, ši daugiavaikė šeima buvo prižiūrima seniūnės, socialinės darbuotojos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Kažkada Naujųjų metų išvakarėse užsukusios su dovanėlėmis, rado vaikus vienus. Vieno jų kojytė buvo žaizdota - atrodė, kad į ją dantis buvo suleidusi žiurkė...
“Mūsų darželyje ne tik Martynas, bet ir dar trys mažamečiai vaikai - dvi mergytės ir berniukas - laukia įtėvių ir galimybės augti šeimose. Jiems tai būtų didžiausias stebuklas”, - kalba “Ažuoliuko” globos grupės darbuotojos.
Asta ALKAITĖ
