Personalo atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius tikino, kad didžiausią atlyginimą lemia ne tik aukšta kompetencija, bet ir pridėtinė vertė – asmeniniai darbuotojo ryšiai, nuolatiniai pardavėjo klientai, kuriuos sutelkti jam pavyko „asmenine sąskaita“. Pašnekovas teigia, kad IT ir finansinių paslaugų sektoriuose daugiausia uždirba aukščiausios grandies vadovai, o aukštą atlyginimą esą galima rasti ir bankų sektoriuje, tačiau jis tenka nedidelei darbuotojų daliai.
„Draudimo srityje yra nedidelė darbuotojų grupė, apie kurią šnekama mažai – draudimo matematikai, kurie skaičiuoja formules ir daug uždirba. O, pavyzdžiui, draudimo vadybininkai ir atskiri vadovai nėra pernelyg brangiai mokami žmonės. IT, finansų bendrovių vadovai uždirba daugiausia“, – aiškino jis.
Anot jo, finansų vadovai gali pretenduoti į aukštus atlyginimus ne tik dėl kompetencijos, bet ir dėl įmonių saugumo, nes neretai jie būna svarbiausi žmonės, be kurių įmonė veikti sklandžiai negalėtų.
„Indigroup“ vadovas tikino, kad mažmeninė rinka Lietuvoje atsigauna, o darbuotojai, netiesiogiai formuojantys prekių krepšelius, pastaruoju metu gauna kiek didesnius atlyginimus. Vis dėlto yra sričių, kuriose pasitaiko atlyginimų diferenciacija, kai tos pačios kompetencijos specialistai skirtingose darbovietėse gauna keletą kartų prasilenkiančius atlyginimus.
„Smulkiose IT įmonėse pirmą darbą gyvenime dirbantys specialistai, nors ir yra aukštos kvalifikacijos, neretai uždirba mažesnius pinigus nei tie, kurie pakliūva į stambias įmones, eksportuojančias produktus užsienio rinkoms. Pavyzdžiui, prekyboje prekių grupės vadovas visada žino, kiek apytikriai gauna kolegos, o programuotojai, galbūt ir dėl to, kad yra uždaresni žmonės, apie atlyginimų galimybes nenusimano. Taigi, pasitaiko atvejų, kai aukštos kompetencijos žmogus, nesidomintis rinka, nežinantis konkurencinės aplinkos, uždirba juokingus pinigus, nors kitoje darbovietėje savo atlyginimą patrigubintų“, – sako „Indigroup“ vadovas.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse dažniausiai pasitaikantis atlyginimas siekia 852–1500 litų. Šiame sektoriuje tokias algas gavo daugiau kaip pusė, 53,6 proc., darbuotojų. Šiame sektoriuje ketvirtadalis darbuotojų gauna minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) – 24,4 proc. Vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo įmonėse yra daugiausia darbuotojų (39,1 proc.), gaunančių vidutinį ar aukštesnį atlyginimą, kuris siekia 1501–2000 litų.
Brangiausiai mokami – finansininkai
Finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje, kur yra daugiausia gaunančiųjų didesnį nei 5501 lito atlyginimą, beveik ketvirtadalis darbuotojų (23,3 proc.) gauna ir 3501–5500 litų vertės atlyginimą. Tačiau bene didžiausią statistinį 10 001 lito ir daugiau vertės atlyginimą šiame sektoriuje uždirba dešimtadalis gyventojų.
Lietuvoje per mėnesį gaunančiųjų 10 001 litą ir daugiau darbuotojų padaugėjo 527 darbuotojais – iki 5 609, iš jų 4 692 dirba privačiajame sektoriuje, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Čia didžiausią atlyginimą gavo per 1000 gyventojų (20 proc. darbuotojų). Daugiau nei 15 tūkst. litų per mėnesį spalį Lietuvoje gavo 1 708 darbuotojai.
„Mažmeninės prekybos srityje dalis darbuotojų gauna labai didelius atlyginimus, nes šiame sektoriuje vyrauja aukšta hierarchinė struktūra, taigi jo darbuotojai uždirba nuo MMA dydžio atlyginimo iki 20–30 tūkst. litų „į rankas“. Daugiau kaip 5 tūkst. litų per mėnesį gali uždirbti vidutinio lygmens komercijos skyriaus vadybininkas“, – aiškino personalo atrankos specialistas.
K. Blaževičius teigė, kad statistinių atlyginimų Lietuvoje skaičiavimas sudėtingas, nes reikia atkreipti dėmesį į įmonių veiklą, o ne tik remtis jos sritimi.Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos sektoriuje galima būtų išskirti atskiras sritis pagal gaminamus produktus.
Daugiausia darbuotojų, gavusių MMA dydžio atlyginimą, dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos (20,3 tūkst.), švietimo (13,6 tūkst.) ir apdirbamosios gamybos (13,2 tūkst.) įmonėse, kuriose ir dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų. 850 litų ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų buvo 195 tūkst.(18,5 proc.).
Anot K. Blaževičiaus Lietuvos darbo rinkoje palengva atsiranda derybos: darbdaviai linkę „permokėti“ už gerą specialistą ir skatinti darbuotojus už kuriamą pridėtinę vertę, nors premijos nebūtinai atspindi mėnesinio atlyginimo dydį.
„Manyčiau, kad premijos prie atlyginimų didėja. Pridėtinė vertė lengviau apskaičiuojama ir apčiuopiama, įmonės linkusios mokėti, nes jau yra už ką, o ir standartinis, faktinis atlyginimas „į rankas“ truputį kyla, tačiau per anksti įvardyti sritis, kuriose jis galėtų sparčiai šoktelti, – komentavo jis. – Bendras atlyginimų lygis rinkoje gerėja – ne taip pats atlyginimas, kaip požiūris į darbuotoją. Atsiranda daugiau lankstumo, kai už kompetenciją ir motyvaciją galima viršyti numatytą mokėti atlyginimą. Gerai, kad jau turime ką pasiūlyti neieškodami faktinės sumos, kuri labai riboja atranką, kai kompetentingi žmonės dėl 500 litų per mėnesį būna atmetami.“
