Nipos virusas atrastas 1999 m. po protrūkio Malaizijoje. Protrūkio metu pastebėti 265 ūmaus encefalito atvejai, kurie prasidėjo kiaulių fermose. Iš pradžių dėl šių susirgimų kaltino japoninį encefalitą, tačiau gana greitai buvo nustatyta, kad šie susirgimai iš tiesų yra Nipos viruso infekcijos. Nuo 2000 m. iki 2020 m. nedideli Nipos viruso protrūkiai buvo užfiksuojami beveik kasmet, ir kiekvieną kartą viruso mirštamumas siekdavo 75 proc.
Daugumai kyla abejonių, kodėl toks mirtinas virusas yra laikomas pandemine rizika, nes paprastai tokios ligos savo šeimininkus nužudo per greitai, kad spėtų efektyviai plisti.
Tačiau būtent tuo Nipos virusas ir skiriasi nuo daugumos kitų virusų. Nors simptomai paprastai pasireiškia praėjus 4–14 dienų po užsikrėtimo, kartais virusas gali ilgai tūnoti organizme, nesukeldamas jokių simptomų. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, Nipos inkubacinis laikotarpis gali trukti net 45 dienas. Taip viruso platinimo laikotarpis pailgėja.
Kai viruso inkubacinis laikotarpis baigiasi, pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, galvos skausmas ir vėmimas, kartu su kitais gripo infekcijoms būdingais sveikatos sutrikimais. Toliau paprastai seka galvos svaigimas, neurologiniai simptomai ir ūmus encefalitas. Nors pacientams ir yra skiriami įvairūs antivirusiniai vaistai, 2021 m. vis dar nebuvo išrastas tiesioginis gydymas nuo šio viruso. Kai kurie išgyvenę pacientai patiria ilgalaikes neurologines problemas, įskaitant ir asmenybės pokyčius bei priepuolius.
Ir nors Nipos viruso keliama grėsmė yra didelė, dabartinės jo atmainos negali plisti aerozoliu ar oru. Tikėtina, kad kol neįvyks genetiniai pokyčiai, palengvinsiantys viruso pernešimą, Nipos virusas nesukels tokio lygio pandemijos, kokią sukėlė SARS-CoV-2. Šiuo metu Nipos virusas plinta per užkrėstus maisto produktus, prie kurių buvo prisilietę infekuoti šikšnosparniai. Tiesa, kaip praneša BBC, buvo užfiksuota ir tokių atvejų, kai virusas buvo perduotas su kiaulių išmatomis arba vieno žmogaus perduotas kitam.
Tokių kaip Nipos virusų tyrinėjimai ir tolimesnė analizė leis pasauliui geriau pasiruošti virusų pavojams. Daugelyje šalių siaučiant Covid-19 pandemijai, yra svarbu geriau suprasti ligas, galinčias turėti panašių pasekmių. Ypač daug dėmesio reikia skirti apsaugai nuo virusų, kuriais serga šikšnosparniai, teigia virusologas Veasna Duongas.
„60 proc. mūsų kalbintų žmonių nežinojo, kad šikšnosparniai gali pernešti ligas. Visuomenei vis dar trūksta žinių“, – BBC sakė V. Duongas.
„Čia, Tailande, mes stebime šikšnosparnius turguose, šventyklose, mokyklose ir turistų pamėgtose vietovėse, tokiose kaip Ankor Vatas – ten gyvena daugybė šikšnosparnių“, – sakė mokslininkas. Kaip skelbia BBC: „Įprastai per metus Ankor Vate apsilanko 2,6 mln. svečių. Taigi kasmet vienoje vietoje yra 2,6 mln. galimybių Nipos virusui peršokti nuo šikšnosparnių ant žmogaus.“
Ekspertai perspėja, kad Covid-19 turėtų būti lyg perspėjimas viso pasaulio valstybėms ruoštis ateities protrūkiams ir mokytis, kaip nuo jų apsisaugoti.
