Ukrainai pastaruoju metu nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų, nes Rusijos gynybą įveikti pasirodė daug sunkiau, o mūšio erdvėje ėmė dominuoti bepiločiai orlaiviai, skelbia CNN.
Londono analitinio centro duomenimis, per 2023 m. Rusija – šalis, kurioje gyvena tris kartus daugiau žmonių nei Ukrainoje, – savo karių skaičių okupuotose teritorijose padidino beveik trečdaliu.
„Atėjo laikas atsiimti tai, kas mums priklauso“, – sakoma viename vaizdo įraše, paskelbtame tuometinio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno „Telegram“ kanale.
Pastarosiomis savaitėmis naujienos Kyjivui vis blogėjo. Maskvos pajėgos žengia į priekį keliose rytinio fronto vietose, o ankstyvą vasario 17-osios rytą generolai paskelbė, kad pasitraukė iš Avdijivkos, pramoninio miesto pietryčiuose.
„Vienaip ar kitaip kiekvienas turi tarnauti, mūsų pareiga ginti savo žemę, savo šeimą, savo tėvynę. Jei nenori kariauti, koks tu pilietis?“ – sakė dronų operatorius, pasivadinęs šaukiniu „Mac“, iš Rytų Ukrainos, kur tarnauja 92-ojoje šturmo kuopoje.
Mykola, kuris vadovauja raketų paleidimo sistemai „Grad“ ir šiuo metu taip pat yra dislokuotas Rytuose, sakė, kad jam yra 59 metai, taigi, iki mobilizacijos ribos jam trūksta vos metų.
„Visa Ukraina kariauja, ir kiekvienas vyras, kuris mano, kad gyvena Ukrainoje, turi tai išgyventi. Tai negrįžtama. Žmonės čia yra pavargę“, – sakė jis.
Sutarimas dėl reformų būtinybės
Ukrainiečiai masiškai savo noru stojo į kariuomenę nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios prieš dvejus metus. Tačiau 2022 m. pirmąjį pusmetį prie biurų matytos ilgos eilės – jau praeitis. Savanorių gretoms papildyti egzistuoja šaukimo sistema, tačiau vyriausybė jau seniai skundžiasi, kad ši sistema neveikia, o valstybės institucijos nesugeba užtikrinti mobilizacijos taisyklių vykdymo.
Teisė kovoti prasideda nuo 18 metų ir baigiasi sulaukus 60 metų. Ukrainoje moterys gali tarnauti taip pat kaip ir vyrai.
Šaukimas į kariuomenę taikomas tik 27 metų ir vyresniems vyrams. Parlamente svarstomos reformos numato sumažinti minimalų amžių iki 25 metų. Šis skaičius vis dar gali atrodyti gana aukštas, tačiau Ukrainos demografinė padėtis yra problemiška. Dėl didelės emigracijos ir mažo gimstamumo 1990-aisiais ir 2000-aisiais gyventojų pasiskirstymas rodo, kad šiuo metu dvidešimtmečių žmonių skaičius akivaizdžiai sumažėjo, palyginti su trisdešimtmečiais ir keturiasdešimtmečiais.
Siūlomo teisės akto esmė – numatyti naują prievolę visiems kovinio amžiaus vyrams registruoti duomenis apie savo gyvenamąją vietą ir darbo vietą. Manoma, kad naujoji centrinė duomenų bazė padės ginkluotosioms pajėgoms geriau matyti potencialių šaukiamųjų į kariuomenę grupę, o tai užtikrins, kad šaukimas į kariuomenę būtų skaidresnis ir veiksmingesnis.
Nepaklusimas šaukimo į kariuomenę įsakymui gali reikšti griežtesnes nuobaudas, įskaitant galimą vairuotojo pažymėjimo ar banko sąskaitos sustabdymą, nors pareigūnai pripažįsta, kad vykdymo užtikrinimo priemonių įgyvendinimui reikia skirti dėmesio.
Praėjusią savaitę Ukrainos policija pripažino, kad esamos bylos dėl vengimo mokėti mokesčius teisingumo sistemoje nagrinėjamos per lėtai. Iš 2,6 tūkst. per pastaruosius dvejus metus priimtų bylų nuosprendis priimtas tik 550 atvejų.
„Teismai dar turi padaryti daugiau, kad žmonės pajustų, jog nėra galimybės išvengti bausmės už šį nusikaltimą“, – sakė aukštas policijos pareigūnas.
Prie vakarinių šalies sienų Ukrainos valdžios institucijos ir toliau stabdo vyrus, bandančius nelegaliai išvykti iš šalies. Karo padėties įstatymas reikalauja, kad visi reikalavimus atitinkantys kariai liktų Ukrainoje, nors yra išimčių, įskaitant vienišus mažamečių vaikų tėvus ar profesionalius sportininkus.
Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka CNN sakė, kad per 2023 m. pasienyje buvo neleista išvykti 50 tūkst. Ukrainos piliečių, tačiau jis nesakė, kiek iš jų buvo susiję su šaukimu į kariuomenę.
„Facebook“ reguliariai skelbiami sulaikytų vyrų vaizdo įrašai. Daugelis jų vaizduojami su pripučiamomis valtimis ar net paprastais guminiais gelbėjimosi ratais, sugauti po to, kai neva bandė perplaukti upę į Vengriją. Kituose vaizdo įrašuose rodomi vyrai, aptikti automobiliuose, dažnai pasislėpę po maišais, o vienas buvo rastas pasislėpęs didelėje dėžėje. Vienas vyras net buvo nufilmuotas po to, kai pasienyje bandė apsimesti moterimi, sakė pareigūnai.
A. Demčenka sakė, kad už tokius pažeidimus paprastai baudžiama iki 8500 grivinų (208 eurų) bauda. Nors visų vyrų tapatybės slepiamos, panašu, kad bent jau iš dalies vaizdo įrašai buvo paviešinti, norint sugėdinti pabėgti norinčius asmenis.
Diskusijos dėl skaičių
Visą dėmesį skiriant reformai, išlieka vienas svarbus klausimas: kiek dar karių reikia Ukrainai?
Praėjusių metų pabaigoje prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo tuometinio kariuomenės vado V. Zalužno nesutarimai išsiveržė į viešumą, kai V. Zalužnas pasiūlė skaičių, kuris, prezidento nuomone, buvo per didelis.
Nors V. Zalužnas neigė, kad konkrečiai prašė 500 tūkst. naujų karių, šis skaičius tapo viešų diskusijų objektu, o V. Zelenskis viešai su juo nesutiko, spaudos konferencijoje žurnalistams sakydamas: „Tai labai rimtas skaičius. Tai klausimas apie žmones, apie teisingumą, apie gynybinius pajėgumus. Tai taip pat finansinis klausimas“.
Valerijus Zalužnas buvo atleistas vasario mėnesį.
CNN publikuotame straipsnyje, paskelbtame likus dviem dienoms iki jo pakeitimo, aukščiausio rango generolas išreiškė savo nusivylimą ir pabrėžė, kad „valstybės institucijos Ukrainoje nesugeba pagerinti mūsų ginkluotųjų pajėgų narių skaičiaus nenaudodamos nepopuliarių priemonių“.
Buvęs gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas mano, kad tolesnė mobilizacija yra būtina.
„Galbūt ne pusė milijono, bet vis tiek šimtai tūkstančių“, – sakė jis ir pridūrė, kad ji turėtų būti „pagrįsta strategija – ką mes ketiname daryti, o ne „O, mums reikia daugiau žmonių“.
Atrodo, kad V. Zelenskis taip pat perdavė žinią naujajam kariuomenės vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui, kad jis svarstys griežtą prašymą dėl naujų rekrutų tik tada, kai matys karo planą iki metų pabaigos.
Viešai prezidentas mobilizaciją sieja su teisingumo idėja
„Tai klausimas, koks teisingas turėtų būti verbavimas, – vasarį Miuncheno saugumo konferencijoje jis sakė CNN. – Svarbiausias klausimas yra rotacija žmonių, kurie labai pavargę fronte... Mobilizacija priklauso nuo to, kiek jūs turite fronte, kiek turite rezervų“.
Prezidento kanceliarija mano, kad tai susiję tiek su pokyčiais ginkluotųjų pajėgų viduje, tiek su bendro skaičiaus didinimu. Pasak V. Zelenskio padėjėjo, iš beveik 1 mln. mobilizuotų ukrainiečių tik 200–300 tūkst. tarnavo fronte. Likusieji, pasak jo, „yra labai toli nuo karo“, ir pridūrė, kad naujasis kariuomenės vadas, prieš ateidamas pas Zelenskį ir prašydamas padidinti šaukimą, turi tai pakeisti.
Buvęs gynybos ministras Zahorodniukas sutinka, kad reikalinga reforma kariuomenės viduje.
„Ginkluotųjų pajėgų biurokratinis aparatas yra šiek tiek išpūstas. Yra per daug vadaviečių, per daug administracinių padalinių ir t. t.“, – sakė jis.
Kad ir kokį skaičių O. Syrskis galiausiai sugalvotų, Zelenskiui rūpės ne tik kariniai ir socialiniai veiksniai. Mokėti kariams yra brangu. Gruodžio mėnesį spaudos konferencijoje prezidentas sakė, kad vienam kariui išlaikyti reikia šešių mokesčių mokėtojų.
Apskritai Ukrainos ekonomikai taip pat reikia pakankamai darbo jėgos, kad ji galėtų funkcionuoti.
„Kiekvieną kartą, kai iš bet kurios įmonės organizacinės struktūros ištraukiamas žmogus, kad eitų tarnauti į kariuomenę, atsiranda trikdžių. O yra skaičius, po kurio, kaip rodo tyrimai, ekonomika negrįžtamai žlunga“, – CNN sakė Kyjivo ekonomikos mokyklos vadovas, buvęs vyriausybės ministras Tymofijus Mylovanovas.
T. Mylovanovas sakė, kad net 500 tūkst. papildomų šauktinių įtraukimas į kariuomenę greičiausiai leistų ekonomikai atsidurti toli nuo šio taško. Tačiau, pasak jo, kadangi darbo jėga sudaro tik 6 mln. vyrų, mobilizacija nėra tas svertas, kurį bet kuri vyriausybė galėtų traukti neribotą laiką.
Ekonomistas mano, kad, atmetus finansinius sumetimus, neseniai įvykdyti Rusijos laimėjimai Avdijivkoje ir kitose vietovėse gali palengvinti mobilizaciją, nes padidins kiekvieno ukrainiečio atsakomybės jausmą prisijungti prie karo veiksmų, nepaisant žinomų sunkumų ir pavojų.
„Svarbu, ką galvoja šeima, – sakė jis. – Tai ne tik individualus sprendimas“.
Moterys tikisi sulaukti iš karo grįžtančių vyrų
Protesto akcijoje prie parlamento moterys, reikalaujančios teisingumo mobilizacijos metu, tikisi, kad jei šeimos turės balso teisę, tai reiškia, kad kai kurie vyrai galės greitai grįžti namo, kai kiti pirmą kartą išvyksta kariauti.
Nedidelė moterų grupė galvojo atšaukti savo protestą, kai pasigirdo sirenos. Tačiau, nors Kyjivas vėl buvo atakuojamas raketomis, jos vis tiek tęsė protestą. Antonina su savimi pasiėmė 3 metų sūnų Sašą.
„Mano tėtis negrįžta namo. Mes jo laukiame. Aš laukiu, kol tėtis grįš“, – sakė berniukas.
Laikydama užrašą „Sąžiningi demobilizacijos terminai“, Antonina sakė, kad jos vyras šiuo metu tarnauja minosvaidžių dalinyje netoli Bachmuto, Rytų Ukrainoje. Ji jo nematė penkis mėnesius ir bando pateisinti jo nebuvimą Sašai.
„Sūnui sakau, kad jo tėtis dirba, yra kariuomenėje, uždirba pinigus“, – sakė moteris.
Šiuo metu mobilizacijos laikotarpiai yra neterminuoti, jų pabaiga nenustatyta teisės aktuose. Antoninos vyras savanoriu išėjo prieš dvejus metus, iškart po to, kai Rusija pradėjo karą. Dabar jam 43 metai, ji sakė CNN, kad jis tarnavo pakankamai ilgai.
„Mano vyrui sunku ištverti tokį ilgą laiką ant žemės, išvengiant visų apšaudymų ir darant viską, ką reikia daryti fronto linijoje“, – sakė ji.
Netoliese nuo tos vietos, kur stovėjo moterys, Kyjivo griežtai saugomame parlamento pastate įstatymų leidėjai svarstė Ukrainos mobilizacijos taisyklių reformas. Per kelias savaites gali būti priimtas naujas įstatymas, kuris, kaip tikimasi, sudarys sąlygas gerokai padidinti šaukiamųjų skaičių.
bet jų susirinkti negali ,nes ukrajinoje dokumentališkai nepaskelbta jokia "karinė padetis ",nes taip daug lengviau nekontroliuojamai vogti milijardines "paramas"
