Išbadėjusi darbo rinka darbuotojo rankon įbruko kozirį, kuriuo mojuodamas didesnio atlyginimo gali išsireikalauti bene kiekvienas, rašo „Verslo žinios“.
Verslas, užuot investavęs į efektyvumą, iš apyvartos pyrago turi atriekti vis didesnį gabalą darbo užmokesčiui. Dėl to prarandamas konkurencingumas, gali iškeroti infliacija, o ekonomika imti ristis duobėn.
Pasak Kasparo Kaulino (Kaspars Kaulin), Latvijos atlyginimų tyrimo ir konsultavimo įmonės „Fontes Latvia“ (FL) valdybos pirmininko, šiuo metu atlyginimų pokyčių padėtis tampa vis kritiškesnė visose Baltijos šalyse. Aritmetika čia paprasta: tam, kad turėtum pinigų atlyginimams, turi dirbti efektyviai. Jei vis didesnę dalį pelno verslininkai priversti skirti atlyginimams tik todėl, kad darbuotojai neišsibėgiotų, verslui susiklosto kritiškos aplinkybės.
Ponas Kaulinas pasakoja, kad Latvijoje yra pasitaikę atvejų, kai kone visi prekybos centro kasininkai buvo pervilioti, kai konkurentai šiems pasiūlė vos 10 latų didesnius atlyginimus. Be to, jei atlyginimai itin smarkiai kyla viename sektoriuje, tai veikia visą rinką.
Didelės statybininkų algos atsisuka ir prieš Lietuvos įmones, nesvarbu, kad jų verslas su statybomis nė nesusijęs. Verslininkai guodžiasi, kad žmonės, nuolat girdėdami informaciją, kad statybininkas kas mėnesį uždirba 6.000–8.000 Lt, neretai pamano: o kuo aš prastesnis. Ir eina pas darbdavį tarsi vėliavą nusitvėrę argumentą – arba padidini man algą, arba išeisiu kitur.
Jei padėtis nesikeis, ne viena įmonė paprasčiausiai nebeturės iš ko mokėti daugiau, nes krautis pelno tokiais tempais, kiek didėja lėšos darbo užmokesčiui, sugeba ne kiekvienas.
„Labiausiai gali nukentėti smulkios ir vidutinės bendrovės. Jei smulki įmonė praranda vieną ar du profesionalus, netenka konkurencingumo. To gali užtekti, kad verslas žlugtų“, – mano K. Kaulinas.
Didelė įmonė darbuotojui šalia algos dažnai prideda motyvacinį paketą ir karjeros galimybes, o smulkieji specialistą paprastai vilioja draugiška atmosfera, didesne laisve, greičiau priimamais sprendimais.
Jei atlyginimų kilimo tempai nesumažės, ne vieną smulkiąją toks akmuo gali ir į dugną nutempti. Didesnės įmonės tikisi, kad bet kuriuo atveju paviršiuje sugebės kapanotis.
„Čia kaip muštynėse: dažniausiai laimi tas, kieno krūtinė platesnė. Mūsų bendrovėje yra apie 3.000 darbuotojų, taigi priskiriame save prie sunkiasvorių kategorijos. Tačiau kad ir kokia būtų įmonė, nuolat kylančios algos darbdaviui yra kaip reumatas: net jei šiuo metu neskauda, vis tiek žinai, kad ligą turi, o ji bet kada tvos per strėnas“, – sako Rimantas Klepačius, AB „Pieno žvaigždės“ personalo direktorius.
Tarptautinės strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ ekspertai prognozuoja, kad Lietuvoje išsivysčiusių šalių pajamų lygį būtų galima pasiekti tik po dvidešimties metų ir tik su sąlyga, kad lietuvių atlyginimai augs tokiu pačiu tempu kaip dabar (t. y. ne mažiau nei 10% per metus), o išsivysčiusių šalių gyventojų pajamos visiškai nedidės.
Įmonės, kurių darbuotojų atlyginimai mažesni nei rinkoje, vis dažniau keičia verslo strategiją. Vienos perka naujas technologijas, kurios padeda išsiversti su mažiau darbuotojų, kitos reorganizuoja struktūrą ar verslo procesus, dėl to mažėja veiklos sąnaudos.
Trečios atsiveža pigesnės darbo jėgos iš kitų šalių arba ten iškelia verslą, dar kitos – didina produktų ir paslaugų kainas, rašo „Verslo žinios“.
