Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas naftos kainų svyravimais bei jų didėjimu per pastaruosius keletą metų.
Europarlamentarai ragina mažinti ES priklausomybę nuo naftos importo, sukurti bendrąją ES energetikos rinką bei skatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą.
„Dabartinį naftos kainų augimą labiausiai skatina didelis naftos paklausos augimas Azijoje ir JAV bei geopolitinis naftą eksportuojančių regionų nestabilumas“, – sakoma ataskaitoje. Pasak Europos Parlamento, naftos kainų kilimas labai veikia ją importuojančias ES šalis – mažina bendrąjį vidaus produktą ir investicijas, stabdo užimtumo augimą, taip pat didina infliaciją bei palūkanų normas. Didėjančios naftos kainos savo ruožtu didina išlaidas būstui, šildymui ir transportui. Tai ypač apsunkina neturtingų ir pažeidžiamų žmonių padėtį, taip pat neigiamai veikia transporto ir būsto sektorius.
EP pažymi, jog „dėl skirtingo priklausomybės nuo naftos lygio ir nevienodos gamybos struktūros naftos kainų kilimo poveikis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, [o] padariniai labiausiai jaučiami šalyse, kurios labai priklausomos nuo naftos importo, pavyzdžiui, euro zonoje... ir naujosiose ES valstybėse“.
Europarlamentarai nuogąstauja, jog „nesiėmus priemonių Europos priklausomybė nuo energijos importo dalis iki 2030 m. gali išaugti nuo 50 proc. iki 70 proc., o importuojama nafta gali sudaryti 94 proc.“. Todėl EP ragina užbaigti kurti bendrąją energijos vidaus rinką bei parengti išsamų planą, skirtą mažinti ES priklausomybę nuo energijos importo. Kita vertus, „energetikos politika, ypač energijos tiekimo užtikrinimas, turi būti neatskiriama ES bendrosios užsienio, prekybos ir saugumo politikos dalis“.
EP nariai pažymi, jog „efektyvus energijos naudojimas dažnai yra pigiausias būdas sumažinti anglies dioksido išmetimą ir padidinti energetinį saugumą“. Jie ragina plėtoti energijos taupymo bei atsinaujinančių energijos išteklių technologijas, taip pat sparčiau pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių. Parlamentarai „įsitikinę, kad nafta neturėtų būti naudojama energijai gaminti“.
Parlamentas siūlo parengti pagrindų direktyvą bei išsamią ES strategiją dėl energijos naudojimo efektyvumo transporto sektoriuje. Ataskaitoje taip pat raginama suderinti šalių įstatymus automobilių transporto srityje bei apmokestinti automobilius pagal jų išmetamo anglies dvideginio kiekį. Deputatai siūlo plėtoti alternatyvius kuro šaltinius, tokius kaip biokuras ar vandenilis. Jie taip pat siūlo įtraukti aviacijos sektorių į ES prekybos emisijos leidimais sistemą.
Ataskaitoje pastebima, kad ES šalių energijos rinkose „vyrauja keletas privačių ir valstybinių bendrovių, kurioms dažnai priklauso ir infrastruktūra“. Europarlamentarai pažymi būtinybę atskirti infrastruktūrą nuo tiekėjų, taip pat ragina Europos Komisiją ir šalių konkurencijos tarnybas „atkreipti ypatingą dėmesį į energijos bendroves“.
EP nariai atkreipia dėmesį į rinkos galimybes, susijusias su atsinaujinančia energija ir energijos vartojimo efektyvumą didinančiomis technologijomis. Jie ragina ES šalis vykdyti pastatų atnaujinimo programas siekiant taupyti energiją bei mažinti klimato kaitą sukeliančių dujų išskyrimą. Energijos naudojimo efektyvumas turėtų būti tarp viešųjų pirkimų atrankos kriterijų, mano europarlamentarai.
Diskusijoje Liberalų ir demokratų aljanso vardu kalbėjusi Danutė Budreikaitė teigė, jog „Lietuva, kurios ekonomika labai priklauso nuo energetinių išteklių importo, dėl energetikos kainų netikėto augimo viršijo Mastrichto infliacijos kriterijų 0.07 proc. ir todėl netapo euro zonos nare nuo šių metų pradžios“. Deputatė klausė: „Ar mes turime tik konstatuoti energetikos kainų kilimo įtaką ES ekonomikai, ar turime daryti iš to išvadas? Jei kainų augimas buvo staigus, nelauktas ir objektyvus, tai kodėl dėl pasekmių kaltinamos tik valstybės narės?“ Pritarusi raginimams investuoti į naujoves, energijos infrastruktūrą, atsinaujinančias energijos rūšis bei „švaresnes“ technologijas, D. Budreikaitė ragino „diskutuoti ir apie saugios atominės energetikos panaudojimą“. EP narė siūlė prioritetą teikti ne tik ES ir Viduržemio jūros regiono energetikos rinkos kūrimui, bet ir bendradarbiavimui su rytinėmis ES kaimynėmis.
