„Susitinkame ypatinga proga – Sakartvelo technikos universitetas švenčia savo įkūrimo šimtmetį. Simboliška, kad 100 metų jubiliejų šiais metais pažymi ir Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, o 2022-ieji yra paskelbti Lietuvos universitetų metais. Tokios gražios sukaktys išryškina Lietuvos ir Sakartvelo istorinės raidos paraleles bei liudija, kad mūsų šalys ir tautos visuomet suvokė švietimo reikšmę ir svarbą“, – teigė D. Nausėdienė.
Sveikindama konferencijos dalyvius pirmoji ponia pabrėžė, kad Lietuvių kalbos ir kultūros centras, tvirtai įleidęs šaknis Sakartvelo technikos universitete, stiprina lietuvių kalbos statusą ir mūsų šalių kultūrinius ryšius. Pasak pirmosios ponios, profesoriaus Vido Kavaliausko vadovaujamas centras tapo tvirta jungtimi tarp Sakartvelo ir Lietuvos akademinių bendruomenių. Ilgametė centro veikla – tai puikus gilaus, nuoširdaus ir abi puses praturtinančio bendradarbiavimo pavyzdys.
D. Nausėdienė akcentavo, kad Lietuvių kalbos ir kultūros centre rengiamos lietuvių kalbos pamokos, mokslinės konferencijos ir seminarai, parodos ne tik pristato lituanistinį paveldą, bet ir skatina abipusius šalių kultūrinius mainus. „Geriau pažindami vieni kitus, galime įsitikinti, kad turime daug bendrumų. Mus jungia orumo ir pagarbos kitai kultūrai sampratos. Tiek lietuvių, tiek kartvelų dabartis remiasi ilgaamže valstybine tradicija, perduodama iš kartos į kartą, nepaisant galingų kaimynų spaudimo. Mūsų tautoms taip pat būdingas nuoširdus domėjimasis gimtosios kalbos ištakomis ir dabarties vartosena, kaip ir rūpestis dėl jos ateities perspektyvų“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė pasidžiaugė gausėjančia lietuvių kalbą mokančių ir besimokančių kartvelų bendruomene. Pasak pirmosios ponios, pastangos išmokti lietuvių kalbą ir geriau pažinti Lietuvą vertos didžiausio pasigėrėjimo. „Linkiu, kad ši bendruomenė toliau augtų, stiprėtų ir dar plačiau skleistų lituanistikos studijų žavesį visame Juodosios jūros regione“, – teigė D. Nausėdienė.
Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras – vienas iš beveik 40 lituanistikos ir baltistikos centrų, veikiančių už Lietuvos ribų. Šie centrai skatina strateginę reikšmę turinčio lituanistinio švietimo užsienyje sklaidą. Plėtodami mokslinius tyrimus, mokydami lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, taip pat organizuodami kultūrinius renginius, jie reikšmingai prisideda prie Lietuvos žinomumo augimo ir padeda plėtoti kultūrinę diplomatiją.
Pirmoji ponia D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo užsienyje globėja.
D. Nausėdienė antradienį Tbilisyje pristatė „Lietuvos galios“ projektą.
„Globalūs pasaulio įvykiai – karas Ukrainoje, pandemija, gamtos kataklizmai ir kiti – įnešė sumaišties ir negatyvių potėpių į kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Tokiais atvejais natūralu ieškoti atramos, o viena iš jų yra mūsų bendruomenių susitelkimas. Aktyvios lietuvių bendruomenės užsienio valstybėse yra ypač svarbios, kaip ir jų pastangos siekiant išlaikyti glaudžius ryšius su Lietuva“, – teigė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė pabrėžė, kad, nepaisant atstumo, kiekvienas Lietuvos pilietis turi galimybę prisidėti prie stiprios valstybės kūrimo savo iniciatyvomis ir gerais darbais. Pasak pirmosios ponios, po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių bendruomenių indėlis kuriant stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą yra tiesiog neįkainojamas.
„Pačios įvairiausios pilietinės iniciatyvos bei projektai, skirti Lietuvos ir jos piliečių labui, yra tiltas tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir mūsų valstybės. Nebūtina jų inicijuoti patiems, dažnai pakanka tiesiog prisijungti, o tai savaime leidžia pajusti didesnę bendrystę su gimtuoju kraštu ir tautiečiais“, – sakė pirmoji ponia.
Susirinkusiai bendruomenei pristatyta Prezidento Gitano Nausėdos globojama pilietinio įsitraukimo iniciatyva „Lietuvos galia“. 2021 metais startavusio projekto tikslas – aktyvinti visuomenės įsitraukimą į valstybės gyvenimą ir stiprinti pilietinę galią, juo taip pat siekiama burti naują Lietuvos galios bendruomenę.
D. Nausėdienė taip pat pakvietė Sakartvelo lietuvius prisijungti prie Prezidentūros inicijuoto Nacionalinio judumo iššūkio, kuriame miestai, įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir gyventojai du mėnesius varžosi žingsniavimo konkurse. Šis projektas skatina rinktis netaršius ar mažiau taršius keliavimo būdus, taip pat aktyvią gyvenseną.
