Balandžio 8 dienos festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris” videoklubas bus skirtas dviems iškiliems rusų menininkams - baletmeisteriui Sergejui Diagilevui ir kompozitoriui Igoriui Stravinskiui.
Renginyje, kuris prasidės 19 valandą Klaipėdos koncertų salės I aukšto foje, viešės muzikologė Eglė Ulienė.
Pasak Eglės, „meno istorijoje XX amžiaus pradžia išsiskiria kaip itin intensyvių ir kūrybingų ieškojimų ir atradimų metas. Vienu iš svarbiausių modernizmo šauklių, Europos meno - baleto, muzikos, dailės - pranašu ir reformatoriumi buvo Sergejus Diagilevas, turėjęs stulbinančią nuojautą meniniams talentams. Kompozitoriaus Igorio Stravinskio muzikinė karjera kaip tik Diagilevo dėka ir prasidėjo Ballet Russes sezonų metu, kai 1910 metais Paryžiaus operoje įvyko baleto „Ugnies paukštė” premjera. Jų draugystė ir bendradarbiavimas tęsėsi iki pat Diagilevo mirties 1929 metais. Nors Stravinskis jį pergyveno beveik penkiasdešimt metų, abiejų kapai yra šalia, Venecijoje.“
Savo kūryba jie stulbino ir šokiravo to meto visuomenę, kėlė skandalus ir džiaugėsi pelnytomis šlovės minutėmis. Viena įspūdingiausių istorijų susijusi su I. Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris” premjera.
„Nuo pat koncerto pradžios buvo galima jausti šiokį tokį nepasitenkinimą muzika. Tačiau kai uždanga atidengė būrelį strapaliojančių šleivakojų ir ilgakasių lolitų kilo triukšmas,“ -- prisiminė autorius. Išėjęs į užkulisius Stravinskis pamatė Diagilevą, kuris beviltiškai mėgino nuraminti publiką uždegdamas ir užgesindamas salėje šviesas. Likusią spektaklio dalį kompozitorius praleido užkulisiuose laikydamas Nižinskio frako skvernus, kuris, „užsilipęs ant kėdės, lyg vairininkas garsiai skaičiavo taktą šokėjams (kad padėtų išlaikyti ritmą, nes publikos sukeltas sąmyšis nustelbė orkestrą)“.
„Šventasis pavasaris“ papiktino išrankią Paryžiaus publiką tiek muzika, tiek ir choreografija. Iš pradžių niekas nesugebėjo įžvelgti jo novatoriškumo. Nauji buvo ne tik ritmai, bet ir anksčiau negirdėti orkestro efektai, akordų deriniai – ir visa tai jungė negailestinga logika, primityvi jėga. Tačiau po metų, kūrinį atlikus koncertiniu būdu, jo laukė triumfas.
Šis baletas, 2000 metais pastatytas Lietuvos nacionaliame operos ir baleto teatre, nesukėlė tokios aštrios žiūrovų reakcijos. O pernai teatras pakvietė į baletų „Ugnies paukštė“ bei „Diagilevas. Fantazijos“ (pagal Ottorino Respighi, Gioacchino Rossini muziką) premjeras. Pasak pastarojo spektaklio choreografo ir libreto autoriaus Peterio Anastos, „Diagilevo pasaulis išnyko prieš daugelį metų, bet jo gyvenimo istorija, slėpiningas gebėjimas atskleisti žmonių genialumą ir sukurta visiškai nauja baleto formą - tai išliko iki mūsų dienų. Jei ne Diagilevas, šiandienos baletas būtų visiškai kitoks. Jis tikrai nebūtų toks įdomus.“
Videoklube „Diagilevas – Stravinskis: baletu apstulbinti ir šokiruoti“ Eglė Ulienė komentuos minėtus spektaklius, rodys vaizdo fragmentus, atskleis nemažai įdomių faktų apie Diagilevą ir Stravinskį. Muzikologė dirba LNOBT Reklamos ir informacijos skyriuje, rengia teatro spektaklių programėles, kaupia medžiagą apie pastatymų istorijas, veda teatro organizuojamus renginius, dalyvauja edukacinėje veikloje.
