Kai nenuilstantis kosminis teleskopas „Hubble“ žvaigždžių telkinyje NGC 3603 aptiko devynias jaunas žvaigždes, astronomai ne iš karto rado paaiškinimą jų neįprastai žemai temperatūrai.
Tai buvo gana šaltos žvaigždės, kurių temperatūra yra 1700-2200 К. Žema žvaigždės temperatūra pati savaime nėra kuo nors ypatingas reiškinys. Tai būdinga rudosioms nykštukėms, kurių masė gali būti nuo planetos iki gimstančios žvaigždės masės. Stebino kita – telkinys yra už 20 tūkst. šviesmečių, o tokiu atstumu rudosios nykštukės nematomos dėl savo blyškumo.
Straipsnyje, turinčiame pasirodyti artimiausiame „The Astrophysical Journal“ numeryje, olandų tyrėjų grupė, vadovaujama Loredanos Speci (Loredana Spezzi) iš Europos kosmoso agentūros pasiūlė šios mįslės sprendimą, kurį mano esant vieninteliu įmanomu.
Jų nuomone, tos žvaigždės visai ne nykštukės, o visiškai normalios žvaigždės ir jų temperatūra visai ne tokia žema. Iš pradžių prie jų susiformavo planetos, o paskui tas planetas žvaigždės didžiuliu greičiu „prarijo“. Dėl to žvaigždės padidėjo, o aplink jas iš planetų likučių susidarė atmosfera, kuri suprantama, daug vėsesnė, nei žvaigždės temperatūra.
Mokslininkai mano, kad tai yra tokia žvaigždžių sistema, kuri iš pradžių sukuria planetas, o paskui jas „suvartoja“. Tokias žvaigždes jie pavadino blotarais (nuo angliško žodžio bloat – pūstis).
Egzistuojančios planetų formavimosi teorijos numato scenarijų, kai susikūrusi planeta spirale artėja link savo žvaigždės, kuri galiausiai ją praryja. Tačiau niekas ir niekada iki šiol nematė tokių ėdrių žvaigždžių.
Vytautas Povilaitis
