Pasak Vokietijos banko "Deutsche Bank AG" vyriausiojo ekonomisto Norberto Walterio (Norberto Valterio), pastaraisiais metais Europos Sąjungos (ES) ekonomiką ne kartą gelbėjo sparčiai augančios Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurios (tarp jų ir Lietuva) iki 2007 metų turėtų tapti ES narėmis.
"Vidurio ir Rytų Europos šalys prie ES ekonominio augimo prisideda pastaruosius penkerius metus", - sakė N. Walteris ir pridūrė, kad kitu atveju "ES ekonomikos būklė būtų buvusi blogesnė".
Vadinamajam regiono dešimtukui priklauso aštuonios valstybės, tapsiančios ES narėmis kitais metais (Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija) bei Rumunija ir Bulgarija, kurios pakvietimus į turtingųjų valstybių klubą tikisi gauti 2007-aisiais.
Visos regiono šalys sparčiai auga jau kelerius metus. Šiemet šių valstybių ekonomikos turėtų vidutiniškai pasistiebti maždaug 3 proc. Tuo tarpu ES vidutinis bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, daugelio analitikų manymu, nesieks 1 proc., o didžiausioje bloko ekonomikoje - Vokietijoje augimas bus beveik nulinis.
Vis dėlto N. Walteris pažymėjo, kad visų dešimties Vidurio ir Rytų Europos valstybių bendras BVP tesudaro 5 proc. ES šalių bendro BVP. Todėl šalių kandidačių poveikis ES ūkiui yra gana ribotas. "Tai sveikintinas, bet ne svarus veiksnys", - aiškino ekonomistas.
Tačiau, nepaisant palyginti menko BVP, 100 mln. vartotojų turinti Vidurio ir Rytų Europa yra svarbi rinka daugelio ES valstybių eksportui. Tai ypač aktualu Vokietijai, kuri turi sieną su dviem didžiausiomis šalimis kandidatėmis - Lenkija ir Vengrija.
ES statistikos tarnyba "Eurostat" praėjusią savaitę paskelbė, kad valstybių narių eksportas į stojančiąsias šalis sausio-balandžio laikotarpiu, palyginti su pirmais keturiais praėjusių metų mėnesiais, padidėjo 3 proc. Tuo pačiu metu į kitus regionus ES eksportavo 2 proc. mažiau.
ES ekonomikos nuosmukis savo ruožtu stabdo Vidurio ir Rytų Europos šalių augimą. "Mūsų menkas ekonominis augimas stabdė Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos plėtrą", - pripažino N. Walteris.
Kadangi eksportas į ES sudaro net 40-70 proc. regiono šalių eksporto, pagrindinėje prekybos partnerėje sumenkusi paklausa pakenkė besikuriančioms Vidurio ir Rytų Europos ekonomikoms. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 2001 metais eksportas sukūrė 25-80 proc. regiono valstybių BVP.
Jeigu kalbėsime apie atskiras šalis, tai "Deutsche Bank" tyrimų padalinys neseniai apskaičiavo, kad 1 proc. BVP prieaugis Vokietijoje užtikrina dviejų trečdalių procento prieaugį Lenkijoje. "Jei rinka yra tokia įtakinga kaip Vokietija, jos ekonominis augimas yra neabejotinai svarbus veiksnys", - sakė N. Walteris.
Vis dėlto ekonomistas pridūrė, kad padėtis nėra tokia prasta, kaip teigia kai kurie analitikai. "Laimei, Vidurio ir Rytų Europos šalyse vidaus paklausa lieka pakankamai stipri, kad jų ūkiai priklausytų ne vien nuo eksporto ir jų ekonominis augimas tęsis".
N. Walteriui didžiausią rūpestį kelia regione išsikerojęs struktūrinis nedarbas bei biudžetų deficitai tokiose valstybėse kaip Vengrija, Lenkija ir Čekija. Daugelyje Vidurio bei Rytų Europos šalių nedarbo lygis skaičiuojamas dviženkliais procentais. Regiono valstybių bedarbių skaičiaus vidurkis siekia 14,7 proc. - gerokai daugiau už 8,1 proc. ES valstybėse. Balandžio duomenimis, nedirbo daugiau kaip 20 proc. Lenkijos darbingų žmonių.
Tačiau N. Walteris mano, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys turi pakankamai daug galimybių įveikti paveldėtas ekonomines problemas (nors šia prasme valstybių pažanga nebus vienoda) ir integruotis į Europos bei pasaulio ekonomiką.
"Prieš mus - naujas vaizdas: matome neįtikėtinai galingas Amerikos tarptautines bendroves, kurios yra iš tikrųjų pasaulinės ir kurios vos subyrėjus geležinei uždangai ėmė aktyviai veikti (Vidurio ir Rytų Europos) regione, - sakė "Deutsche Bank" ekonomistas. - Jų egzistavimas keičia senosios Europos veidą. Nebereikia kviestis "General Motors" ar "General Electric", kad šios ateitų su investicijomis. Jos jau dalyvauja dalijantis Europos darbo jėgą".
dpa-ELTA
