Vis dar gajus mitas, kad botulino toksino injekcijos – tik pramogų verslo atstovų kasdienybė norint sustabdyti laiką. Tačiau retas žino, kad šis, tam tikrose bakterijose natūraliai randamas, baltymas naudojamas gydyti bent 150 ivairių klinikinių indikacijų ir veiksmingas atstatant raumenis po insulto.
Mokslų daktarė, gydytoja dermatovenerologė Rūta Gancevičienė sako, kad pasaulyje botulino toksinas naudojamas daugiau nei 20 metų, tik Lietuvoje apie šio preparato panaudojimą įvairiems susirgimams gydyti nėra taip plačiai žinoma: „Botulino toksinas pirmiausiai yra vaistas, o ne raukšles išlyginantis preparatas, kaip dauguma mano. Jis plačiai naudojamas daugumai neurologinių susirgimų, tokių kaip spazminė kreivakaklystė, akių vokų spazmai, vienpusiai veido raumenų spazmai, migrenai, taip pat padidintam prakaitavimui gydyti, artritu sergančių peties skausmo mažinimui, poinsultinei būklei gerinti.“
Dažnai po insulto pacientams pasireiškia raumenų spazmiškumas: nevalingas raumenų įsitempimas, kuris trukdo normaliai judėti arba apriboja sąnario judesių amplitudę, todėl žmogui tampa sunku valgyti, praustis ir atlikti kitas kasdienėje veikloje būtinas funkcijas.
Suleistas botulino toksinas sutrikdo nervinio impulso sklidimą į pageidaujamą vietą bei atpalaiduoja šios srities raumenis, mažindamas skausmą ir pagerindamas žmogaus būklę. Kadangi preparatas neveikia aplinkinių raumenų, tik pasirinktą, botulino toksinas neturi nervinės sistemos slopinimo efekto kaip geriamieji antispazminiai vaistai.
Mitai ir tiesa apie botulino toksiną
Mitas: Leidžiantis botulino toksiną gali išsivystyti botulizmas. Gydytoja R. Gancevičienė: „Leidžiant botuliną, ši itin pavojinga liga išsivystyti negali, nes ja susergama botulino toksinui į organizmą patekus per žarnyną.“ Mitas: Sušvirkštus preparato į pažastį, iš organizmo nepasišalins toksinai. Gydytoja R. Gancevičienė: „Pašalinti toksinus – mūsų kepenų užduotis, o prakaito liaukų užduotis – apsaugoti organizmą nuo perkaitimo. Pažastyse yra tik dalis prakaito liaukų, kitos išsidėsčiusios visame kūne, tad prakaitas iš organizmo turės per kur pasišalinti.“
Botulino toksinas – vaistas, pagamintas iš nuodo. 1820 metais vokiečių gydytojas ir poetas Justinusas Kerneris botulino toksiną apibūdino kaip „dešros nuodus“ (botulus lotyniškai – dešra), mat ši medžiaga susidarydavo blogai termiškai apdorotuose mėsos produktuose. Būtent J. Kerneris pirmasis suprato, kad šį toksiną galima panaudoti medicinos labui. 1897 metais Emilis Pieras-Marie fon Ermengemas atrado, kad botulino toksiną gamina bakterijos, 1928 metais Hermanas Someris pirmą kartą išgavo gryną toksiną, o 1949 metais Arnoldui Burgenui su grupe eksperimentuojant pavyko pasiekti, kad botulino toksinas raumenyse blokuotų nervinius impulsus. Lietuvoje botulino toksinas kompensuojamas suaugusiųjų rankos raumenų spazmiškumui, atsiradusiam po insulto, sumažinti; dinaminei „arklio" pėdos deformacijai (cerebriniu paralyžiumi sergantiems dvejų metų ir vyresnio amžiaus vaikams); suaugusiųjų spazminio tortikolio (kreivakaklystės); suaugusiųjų blefarospazmo (vokų spazmo); suaugusiųjų vienos pusės veido spazmo gydymui.
