„Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vadovybė vizavo (2008 metų – BNS) biudžetą su pastaba, iš kurios buvo aišku, kad nebuvo biudžeto projektas parengtas, kaip reikalavo Fiskalinės drausmės įstatymas, ir plius dar buvo pastaba, kad tam, kad užtikrintume makroekonominį stabilumą, biudžetas turėtų planuoti 4 proc. BVP perteklių“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja 2008-2010 metų ekonominės krizės priežastis, sakė Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.
„Tai (biudžetas – BNS) vienas iš veiksnių, nulėmusį skolinimąsi krizės laikotarpiu“, – pridūrė jis.
Pasak jo, tuometinis finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius Seimo Europos reikalų komitete klausė, ar Seimo nariai būtų pasirengę balsuoti už biudžeto projektą su 4 proc. BVP pertekliumi. R. Kasperavičius teigimu, tuometinių parlamentarų „reakcija buvo tyla“.
Pasak Finansų ministerijos atstovo, pirmieji įspėjimai apie krizę pasirodė 2007 metų rudenį, nors jis pabrėžė, kad pažymos apie ūkio perkaitimą buvo teikiamos ir 2006 metais.
Tada ministerijos atsakingi specialistai finansų ministrą įspėjo, kad optimistiškiausiu vertinimu, Lietuvos gali laukti 7,5 proc. ekonomikos nuosmukis, o pesimistiniu – virš 40 proc. ir grįžimą į 2000 metų lygmenį.
„Krizės tikimybės ir parametrai buvo nustatyti 2007 metų rugsėjo mėnesį“, – teigė jis, tačiau ši informacija, anot jo, buvo su grifu „tarnybiniam naudojimui“.
„Tikrai nebūčiau rekomendavęs į Seimą, į komitetą tą informaciją teikti (...). Tai yra jautri informacija. (...) Jeigu būtų nutekėjusi, tai galėjo būti tuo šūvio gaiduku, kuris paleidžia parakinį užtaisą,“ – teigė R. Kasperavičius.
Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas piktinosi, kad šia informacija nebuvo pasinaudota ir nebuvo priimti sprendimai, leidę apsisaugoti nuo krizės ar sušvelninti jos pasekmes.
„Tai dar blogiau negu nepaskleisti tos informacijos, gal kažkas kitas būtų sureagavęs, ar čia Seime, ar kažkas kitas,“ – pareiškė jis.
R. Kasperavičius tikino, kad įspėjimais apie krizę buvo dalijamasi, jie pasiekė ir Seimą.
„Ta informacija buvo perduota iš dalies. Ministras atėjo į Seimą ir informavo apie tikslą siekti 4 proc. pertekliaus“, – teigė Finansų ministerijos pareigūnas.
R. Kasperavičius komiteto nariams pabrėžė, kad Finansų ministerijos specialistų motyvai paveikti ūkį buvo išgirsti, Vyriausybė juos tvirtino, diskutuota dėl jų Seime, kur ir sulaukė didžiausio pasipriešinimo.
„Iš dalies pavyko, nes jeigu pažiūrėtume, koks BVP nuosmukis buvo Estijoje ir Latvijoje per visą krizinį laikotarpį ir koks Lietuvoje, matome, kad jis trečdaliu buvo mažesnis,“ – tikino jis.
R. Kasperavičius aiškino, kad „didžiausi paslydimai“ įvyko 2008 metais, kai buvo pažeistas ne tik fiskalinės drausmės įstatymas, bet ir sparčiau nei darbo užmokestis buvo didinamos pensijos: „Bet buvo ir kiti socialiniai padidinimai, ne tik pensijos“.
R. Kasperavičius be kita ko priminė, kad jau net 2004 metų gruodį, anot jo, rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo teikti „siūlymai taisyti situaciją“, nes nuo vasaros buvo matomas kainų kilimas statybų sektoriuje. Tada buvo siūloma įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų buvusi prevencija komercinių bankų dalinamoms būsto paskoloms, ir valdyti infliaciją.
Pasak jo, tuometiniai premjeras ir finansų ministras socialdemokratai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Algirdas Butkevičius tam pritarė, tačiau mokestis taip ir nebuvo įvestas. R. Kasperavičiaus teigimu, tam įtakos turėjo komercinių bankų spaudimas.
„Svarstant konvergencijos programą Biudžeto ir finansų, Europos reikalų komitetuose buvo kviečiami komercinių bankų, Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos banko analitikai, kurie savaip vertino makroekonominę situaciją ir tas priemones. Jie nesiejo to mokesčio, nors jam ir pritarė, su siekiu tenkinti Mastrichto kriterijus infliacijai“, – tvirtino R. Kasperavičius.
Jo įsitikinimu, tokia pozicija „dismotyvavo Seimo narius“.
R. Kasperavičius priminė, kad tai ne vienintelė nevyriausybininkų ekspertų pergalė ir ne mažiau svarbiu jų pasiekimu vadina solidarumo mokesčio panaikinimą.
„Nevyriausybinių analitikų vertinimas buvo, kad tos Vyriausybės priemonės yra Trojos arklys padidinti pajamas ir tada padidinti išlaidas. Jie aiškino, kad Vyriausybė nėra nuoširdi, kad mokesčių didinimas nereikalingas, su euro įvedimu ir su infliacija nesusijęs“, – tvirtino R. Kasperavičius.
Solidarumo mokestis buvo įvestas nuo 2006 metų, galiojo iki 2008 metų – pelno mokestis nuo 15 proc. buvo padidintas iki 19 proc., o 4 procentinių punktų skirtumas ir buvo solidarumo mokestis. Tada nuo 33 proc. iki 27 proc. buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis.
R. Kasperavičius tvirtino siūlęs 2006 metais atidėti gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, nes tai būtų dar labiau pristabdę gyventojų skolinimąsi iš bankų. Anot jo, „nebuvo progos komunikuoti su ministru“, o viceministrai aiškinę, kad atsitraukti nebegalima, nes mažinimo procesas toli pažengęs.
Pareigūnas, be kita ko, informavo, kad Lietuva galimybėmis skolintis iš TVF domėjosi 2009 metų vasarį. Jis teigė siūlęs dar 2006–2007 metais užsitikrinti skolinimąsi iš TVF, kai jis buvo pigus. R. Kasperavičius neslėpė, kad TVF apie blogiausio scenarijaus galimybę buvo užsiminęs 2008 metais.
Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.
