Senais gerais laikais buvo kelios turtingos ir galingos šalys, kurios turėjo kolonijų. Turtai plaukė iš kolonijų į metropolijas. Iš metropolijų atplaukdavo kažkiek tvarkos, švietimo ir sveikatos apsaugos.
Dabar reikalai – bent jau žvelgiant stambiu planu – atrodo priešingai. Buvę metropolijos žvalgosi į tokias valstybes kaip Kinija, Brazilija, Indija (ši kažkada buvo D. Britanijos) kolonija, tikėdamosis šios kaip nors prisidės prie pasaulio finansų sistemą ištikusių sunkumų palengvinimo.
Kažkada gydytojai amerikiečiai ir europiečiai vykdavo į tolimus kraštus, kad pakeltų tenai medicinos lygį, dabar indai, pakistaniečiai, korėjiečiai, kinai imasi gydytojų darbo, pavyzdžiui, JAV kaimo vietovėse, kuriose nenoriai darbinasi medikai amerikiečiai.
Keičiasi pasaulinės pramonės geografija. Dėl gamybos perkėlimo į kitas šalis JAV per 10 metų prarado apie 5,6 mln. darbo vietų. Amerikos dalis pasaulinėje pramonės produkcijoje per tą laiką sumažėjo nuo 27 proc. iki 19 proc., o Kinijos dalis išaugo nuo 7 proc. 2000 m. iki 19,7 proc. 2010 m. Matome, kad JAV ir Kinija susilygino pagal pramonės gamybos apimtis.
Šįmet arabų kraštuose kilusi revoliucinė banga pasklido po visą pasaulį. Protestuotojus sieja tik nepasitenkinimas. Politiniais ir ekonominiais klausimais jų pažiūros gali būti labai įvairios – dažnai netgi nesuderinamos.
Tie, kurie išėjo okupuoti Volstrytą (Wall Street), nepatenkinti bankų savivale ir norėtų, kad finansinių institucijų veikla būtų kuo daugiau reguliuojama. Tačiau yra gal net nemenkesnis masinis sąjūdis, siejamas su JAV respublikonais, kurio dalyviai reikalauja kuo mažesnių mokesčių, kuo mažiau reguliavimų ir suvaržymų.
Arbatėlė Ohajuje
Žinomas istorikas Timothy Snyderis, lietuviškai verčiamų knygų autorius, ir pats, beje nepamirštantis Lietuvos reikalų, vaizdingai piešia kaip globalizacija paveikė jo gimtąsias vietas Ohajo (Ohio) valstijoje, kurių dauguma gyventojų remia Respublikonų partiją.
Tų kraštų gyventojų konservatyvumą istorikas apibūdina taip: šešias dienas per savaitę jie sėja genetiškai modifikuotas sėklas, o septintąją susirenka bažnyčioje, kad dar kartą išreikštų netikejimą Ch. Darwino evoliucijos teorija. Savo apybraižą T. Snyderis pavadino „Kaip teka Ohajas: laiškas iš Arbatėlės šalies“.
Clintono apskritis (Clinton county), kur T. Snyderio šeima gyvena virš 200 metų, tapo negailestingos pasaulinės ekonomikos židiniais (šis žodis tinka ir ligos išplitimo vietai apibūdinti).
Pasak T. Snyderio, dėl pasaulinės konkurencijos šeimyninis ūkininkavimas tose vietose tapo neįmanomas. Daug nereikalingų žemės ūkio darbininkų gavo darbo DHL pašto tarnyboje, bet 2008 m. DHL savininkas „Deutsche Post“ staiga atleido 7000 žmonių.
Apie 12 tūkst. gyventojų turinčiame apskrities centre Wilmingtone verslus nušlavė „Wal-Mart“ prekybos tinklas – miestelis sunkiai suvirškina naujus bedarbius. Jų irgi apie 7000. Turėtą sveikatos draudimą jie prarado kartu su darbu. Kai kurie susirgo ir netgi numirė dėl visai pagydomų ligų.
Pastaruosius du metus Wilmingtono laikraščiai tik ir rašo apie pogrindines laboratorijas, gaminusias metamfetaminą, kurį liaudis vadina „metu“ (meth). Pastaruoju metu suimta nemažai narkotikų prekijų.
T. Snyderio nuomone, Amerika yra Amerika todėl, kad ten stipri vidurinioji klasė. Priklausymas tam sluoksniui turėtų reikšti, jog, net ir neturėdamas didžiulio turto, žmogus neprivalo rūpintis pensija, vaikų išsimokslinimo kokybe, šeimos sveikatos apsauga. Bet Clintono apskrityje mažai žmonių, kurie tuo nesirūpintų.
T. Snyderis svarsto, kad Clintono apskrities žmonių likimai būtų ne tokie sunkūs, jeigu JAV savo socialine rūpyba panašėtų į Kanadą ar Europos visuotinės gerovės valstybes.
Siekiant socialinių garantijų, kokias turi minėtų šalių viduriniosios klasės atstovai, T. Snyderio moksladraugiai iš Ohajo turi uždirbti, jų pačių vertinimu, apie 300 tūkst. dolerių metus. Jie to ir siekia, tačiau daugumoje atvejų nepasiekia. Vienas jo draugas, respublikonas nuo lopšio, kuris niekada nekėlė kojos iš Ohajo, sakė, kad norėtų emigruoti į Kanadą.
Istoriko nuomone, Arbatėlės sąjūdžiui ir apskritai respublikonams būdingos kalbos apie mažus mokesčius ir mažą vyriausybė (t. y. tokią, kuri mažiausiai kišasi į piliečių reikalus), tėra būdas nukreipti kalbą nuo nuo globalizacijos keliamų iššūkių. T. Snyderis įsitikinęs, kad vidurinioji klasė negali išsilaikyti globalizacijos kovose be valstybės paramos – kitaip tariant perskirstant tai, kas surenkama kaip mokesčiai.
Todėl patriotai irgi turi mokėti. Jie atsisakė tai daryti, kada šią liepą dėl respublikonų užsispyrimo JAV kongrese valstybė atsidūrė ties nemokumo riba. Idėja, kad federalinė vyriausybė gali būti palikta be išteklių – tai ne patriotizmas, o dešinysis anarchizmas, ardantis ne tiktai valstybę, bet ir visą amerikiečių naciją, teigia T. Snyderis.
Milijardieriai už laisvąją rinką
Tai, ką T. Snyderis vadina dešiniuoju anarchizmą, turi labai turtingų rėmėjų.
Charles'as ir David'as Kochai (Čarlzas ir Deividas Koukai) kiekvienas turi po 25 milijardų vertės turto ir broliškai dalijasi ketvirtąsias vietas turtingiausiųjų amerikiečių sąraše. Sudėjus turtus į krūvą, jie tampa trečiaisiais turčiais pasaulyje.
Beveik kiekvienas amerikietis yra prisilietęs prie dalykų, pagamintų brolių Kochų gamyklose – nuo sintetinių pluoštų iki degalų.
Jų politinis oponentas George'as Sorosas, kuris remia B. Obamą ir, kaip teigia šaltiniai, judėjimą „Okupuok Volstrytą“, tėra 7-as pagal turtą Amerikoje. G. Sorosas per 2008 m. prasidėjusią krizę ne nuskurdo, o praturtėjo. Brolių Kochų turtas irgi per tą laiką išaugo maždaug 11 mlrd. dolerių
Broliai Kochai lieja pinigus į Arbatėlės sąjūdį ir telkiasi prieš JAV prezidentą Baracką Obamą. Jų tikslas – įtikinti piliečius, kad kalbos apie globalinį atšilimą yra nesąmonė, ir priešintis bet kokiam turtingų žmonių apmokestinimo didinimui. Broliai Kochai norėtų kuo mažiau gamtosauginių ir finansinių suvaržymų. Turimi turtai leidžia labai sėkmingai pasiekti šių tikslų.
„Al Jazeera“ dirbantis Bobas Abeshouse'as komentuoja slaptus įrašus, padarytus per Kochų surengtą dešiniųjų aktyvistų ir jų rėmėjų sąskrydį Vaile, Kolorado valstijoje. Broliai reikalavo aukoti lėšų kovai su B. Obamą. Ch. Kochas šnekėjo apie „šios šalies gyvybę ar mirtį" ir sulaukė nemenkų aukų – davusių daugiau vieno milijono dolerių buvo 31.
Per rinkimus į JAV kongresą 2010 m. Kochai ir jų šalininkai išleido mažiausiai 40 mln. dolerių, kad palaikytų su Arbatėlės sąjūdžiu susijusius respublikonų kandidatus. Jie parėmė 62 iš 87 naujų kongresmenų, kurie buvo išrinkti 2010 m.
Sklinda kalbos, kad, siekdami B. Obamos pralaimėjimo 2012 m. prezidento rinkimuose, Kochai planuoja surinkti ir išleisti 200 mln. dolerių.
Brolių remiama organizacija „Amerikiečiai už gerovę“ („Americans for Prosperity"), turinti skyrius 33 valstijose, bando, kiek tai įmanoma, žlugdyti B. Obamos administracijos iniciatyvas sveikatos apsaugos srityje.
Brolių išlaidos politikai nuo 2000 m. pranoko tokių naftos gigantų kaip „Exxon“, „Chevron“ indėlius. Kochai liejo pinigų idėjų kalvėms ir mokslo tyrimo įstaigoms, siekdami įtvirtinti mintį, kad vadinamasis visuotinas atšilimas yra prasimanymas. Nuo 1998 m. jie tam išleido apie 50 mln. dolerių. Pastangos davė vaisų – išties pastaraisiais metais, kaip rodo apklausos, sumažėjo amerikiečių, susirūpinusių dėl klimato kaitos.
Brolių Kochų ideologijai (bet, matyt, ne pinigams) mūsų šalyje atstovauja Lietuvos laisvosios rinkos institutas – aišku, su išlygomis.
Globalūs scenarijai nieko gero nežada?
„Okupuok Volstrytą“, Arbatėlės sąjūdis, „Amerikiečiai už gerovę“ – tai masiniai amerikeičių sąjūdžiai, kurių nariai, nors ir turi priešingas pažiūras, gali kelti riaušes. Tačiau globalios ekonomikos architektūrą pakeis ne minios, o tie, kurie turi realią valdžią.
Siūlomi labai įvairūs pasaulinės ekonominės krizės įveikimo scenarijai. Viską surūšiavus, tai galima sudėlioti į kelias lentynas. Galingiausia pasaulio valstybė JAV galėtų kapstytis iš duobės tokiais būdais:
Išsiparduoti. Finansų institucijas, kurioms gresia bankrotas, parduoti tiems, kurie įpirks. Ir nėra jokių garantijų, kad JAV bankų, investicinių fondų, draudimo bendrovių nesupirks kinai, indai, brazilai, rusai.
Pumpuoti vandenį iš skęstančio laivo. Tęsti finansų sistemos gelbėjimo politiką, kurią pradėjo prezidentas G. W. Bushas ir peremė B. Obama.
Kariauti. Pavyzdžiui, užpulti Iraną, tikintis, kad užsakymai karo pramonei ištrauks visą JAV ekonomiką.
Susipykus su visu pasauliu, nuo jo atsitverti. Išteklių požiūriu JAV ir kitos anglosaksų valstybės (Kanada, Didžioji Britanija, Australija, Naujoji Zelandija) gali apsieiti be likusios pasaulio, jeigu kontroliuos Lotynų Ameriką ir bent dalį Afrikos. Toks atsitvėrimas gali būti anksčiau mineto karinio konflikto pasekmė.
Laukti stebuklo. Gal kas nors sugalvos naują ekonominę pasaulio tvarką, kuri nieko nenuskriaustų ir tenkintų visus.
Paskutinė galimybė yra mažiausiai tikėti, o vis dažniau paeskaluojamos kalbos apie Irano puolimą verčia manyti, kad didelio karo galimybė neatmesta.
